Gajana: maudynės Atlanto purve ir lietuviškas masažas

Gaila tos Gajanos – šalis praktiškai neturi nieko, kas galėtų sudominti turistus. Bet kartu ir pikta, nes vienintelius dėmesio vertus objektus galima pamatyti už tokias sumas, kad ir Bronislovas Lubys gerai pagalvotų prieš pirkdamas. Supratę šitas tiesas nusprendėme kiek ilgiau pabūti Džordžtaune ir savo jėgomis pamatyti keletą Gajanos kaimukų, kad pajustume šiek tiek daugiau šalies gyvenimo.

Pabūti Džordžtaune reiškia kiekvieną vakarą dalyvauti „tūse“. Mus į svečius priėmusi vokietė Betina niekaip negali sustoti vienoje vietoje, tad kartu su ja, kambarioke Šamina ir anksčiau minėtais draugeliais (tik Jėzus kažkur dingo po pirmos vakarienės) dalyvaujame be sustojimo.

Netrukus prie mūsų prisijungia ir gatvėje kamuoliukais žongliruojantis ekvadorietis Moisejus su savo drauge Sonia iš Prancūzijos. Jie taip pat atvyko pas Betiną pagal „Couch surfing“ programą. Namas didelis, sutilpsim visi, tad linksmai priimame naujokus į draugiją.

Kaip paršelis dumblo surado

Džordžtaunas įsikūręs prie pat Atlanto vandenyno, tačiau šio privalumo visiškai neišnaudoja, vietoje madingų pakrantės kavinių ir restoranų atsitvėręs nuo vandenyno bangų betonine siena. Čia kiekvieną vakarą renkasi miestelėnai ir iki vėlaus vakaro pramogauja: kas muša būgnus, kas žvangina ginklais, o kas pardavinėja brangius sausainius ir renka tuščius alaus butelius.

Tiesą pasakius, šitas vandenynas nelabai tinka maudynėms. Upių atneštas vanduo dumblinas ir labiau primena paršiukų migį, negu svajonių paplūdimį. Tai visai netrukdo mūsų kompanijai įsibristi į šitą košę iki kelių, vėliau pradėti taškytis ir galiausiai griauti vienas kitą purvan.

Valdas, trumpam pamiršęs savo simpatijas kiauliškam gyvenimo būdui, neria nuo įsisiautėjusių pramogautojų, nes visai nenori išmaudyti kišenėje paslėptų kelių dolerių.

Deja, ekvadorietis Moisiejus, pamatęs, kad Valdas vienintelis liko neišsiterliojęs Atlanto vandenyje, prisiveja bėglį ir trumpam pamerkia jį į bangas.

Dabar visi lygūs. Tik Žydrės buvo pagailėta – visgi fotoaparatas rankose. Ji dėl tokios malonės labai nesispyriojo ir liko ant pakrantės fiksuoti kvailiojimo vandenyje, o vėliau kikeno, kai Valdo kelnės vis dar buvo dumblinos net po trečio skalbimo.

Vakare vėl susirenkame Betinos namuose, kur po vakarienės kvailiojame toliau, žongliruodami Moisiejaus atsivežtais kamuoliukais, pagaliais ir kitokiais gatvės artistų atributais. Paskui Valdui šauna į galvą mintis atsilyginti už patirtą moralinę žalą Moisiejui.

Kerštas buvo skausmingas. Ne veltui Valdo pusseserė yra tikra masažo guru. Matyt, genai lėmė, kad ir jis pats moka keletą judesiukų, kuriems Moisiejus liko neabejingas.

Praleidę kelias dienas šioje draugijoje nusprendžiame, kad atėjo laikas Džordžtauną iškeisti į nuotykius Gajanos provincijoje. Tad užsimetę nedideles kuprines ant pečių vykstame į netoli miesto esantį Parikos uostą iš kur mažais laiveliais galima pasiekti keletą įdomių šalies kaimelių.

Atgal