Paskutiniai trupiniai ant Venesuelos stalo

Rikiuojame pačius smagiausius kelionės Venesueloje įspūdžius ir labiausiai buitį apkartinusias bėdas, kad ateities kartoms paliktume šiek tiek daugiau informacijos. Pabaigai pasilikome ir keletą kelionės sąsiuvinio paraštėse nugulusių pastebėjimų, kuriuos panaudosime čia, užversdami Venesuelos knygą.

Veža

• Pajūris. Pajutome jo nedaug. Kiti turistai sako, kad į Vakarus nuo Karakaso yra dar daugiau auksaspalvių paplūdimių ir kitų pajūrio stebuklų. Tačiau Santa Fe mums užteko, kad pajustume, kodėl Karibų jūra turėtų patikti ir išrankiems, ir prie visko pratusiems keliautojams.
• Automobiliai. Jie atrodo, tarsi būtų atvažiavę iš senų amerikietiškų filmų. Benzinas Venesueloje kainuoja centus, todėl čiabuviai be širdies skausmo pila dešimtis litrų į besočius fordų, mersedesų ir cryslerių variklius, o paskui lėtai linguoja gulinčiais policininkais nusagstytais šalies keliais.
• Maistas. Nuo manų paplotėlių arepų iki čeburekus primenančių ir vištiena, daržovėmis ar sūriu prikimštų empanadų... Mmm... Venesueloje badu nemirsit. Užkandžiai čia tikrai pigūs, gėrimai kiek brangesni, o desertai labai saldūs, tačiau kai ryte kepykloje gali įsigyti šviežią bandelę ir juodos stiprios kavos, pradedi tikrai mylėti šią šalį.
• Gamta. Venesuela turi ką pasiūlyti geologams, geografams, archeologams, botanikams, biologams ir gaujoms kitų neišvardytų entuziastų. Iš esmės čia yra visko, nuo flamingo iki varnos, nuo mangusto iki kiaulės ir nuo vandenyno iki aukščiausio pasaulyje krioklio. Retai šaliai taip pasiseka.
• Oras. Mums, pabėgusiems iš lietuviškos žiemos, Venesuelos klimatas yra tarsi likimo dovana. Žinoma, kai kuriuos regionus drėgnuoju sezonu merkia lietus, o kalnuose būna šalta, tačiau šiluma kaulų nelaužo.

Neveža

• Pinigai. Na, kam reikėjo sugalvoti visą tą juodosios rinkos nesąmonę? Oficialiai nei gauti, nei keistis pinigų praktiškai neįmanoma, o juodosios rinkos baronai kiekvieną dieną muša dolerio kursą žemyn ir net nemirksi. Krito dolerio kursas, labai krito... Bet kodėl mes turime kasdien ieškotis įvairaus plauko keityklų, skaičiuoti likusius dolerius ir kiekvieną kartą tikėtis kuo palankesnio kurso? Kodėl negalime tiesiog mėgautis šia šalimi?
• Žmonės. Iš esmės, venesueliečiai nėra labai malonūs žmonės. Kai pradedi pažinoti juos labiau, supranti, kad viskas tvarkoje, tačiau tiesiog užsisakant maisto ar ką nors įsigyjant dažniausiai jautiesi, tarsi turėtum dėl to atsiprašyti ir jaustis kaltas.
• Karakasas. Jeigu kalbėdami apie Lietuvą dažniausiai pasakome sutiktiems keliautojams, kad būtinai atvyktų į Vilnių, Venesueloje pasiūlytume visais įmanomais būdais vengti Karakaso. Neįdomus, triukšmingas, ypač nesaugus ir prastą reputaciją turintis miestas. Na ir kas, kad turit metro ir funikulierių? Pasižiūrėkit į savo bomžų pilnas gatves ir marsietiškas kainas!
• Politika. Hugo Chavezas mėgsta pašnekėti ir daro tai ilgai. Kai prezidentas šneka, kokie septyni televizijos kanalai rodo kiekvieną jo judesį ir transliuoja kiekvieną žodį kelias valandas. Vieni žmonės vargsta, kiti lobsta, o turistai keiksnoja sistemą dėl įvairių apribojimų, mokesčių ir suvaržymų. Socializmas yra įdomi politinė kryptis, tačiau Venesueloje ji perlenkta ir labai suasmeninta.
• Kainos. Keli šimtai litų už vietinę įžymybę – normalu ir suprantama, nors daugeliui turistų pasišiaušia plaukai. Kol gyveni vienoje vietoje, valgai pigesnėse vietelėse ir taupai kiekvieną litą, viskas gerai, bet vos tik pajudėsi iš vietos ir bandysi pamatyti ką nors įdomesnio – bolivarai iš karto emigruos iš kišenės.

Mes sakome:

• Skaniausias užkandis – empanada. Į tešlą suvyniotas vištienos ar sūrio įdaras yra idealus kamštis ilgos kelionės metu ar tuomet, kai skrandis jau šiek tiek gurgia, bet rimtai valgyti dar nesinori.
• "Ahorita" reiškia niekada. Ispaniškai žodis „ahora“ reiškia „dabar“, bet venesuelietiškas „ahorita“ tikriausiai su tuo neturi nieko bendra. Jei klausdami, kada atvyks autobusas arba kada interneto kavinėje atsilaisvins kompiuteris, išgirsite „ahorita“, nieko gero nesitikėkite.
• Geriausią kursą pasiūlė oro uosto taksi vairuotojas. Keturi bolivarai už JAV dolerį! Tokį gerą kursą vėliau buvo galima gauti tik vienoje vietoje Santa Fe. Per mūsų lankymosi Venesueloje mėnesį kursas nukrito iki 2,8 bolivaro, todėl galėjome tik graužtis nagus, prisimindami banknotų pluoštą gniaužantį Karakaso taksistą.
• Ledinis alus turi būti ledinis. Jei prie pietų užsisakius alaus jums atneš buteliuką su ledo gabalu viduje, nenusiminkite. Venesueloje natūralu daug dalykų užšaldyti. Tarkime, kad ir tarpmiestinio autobuso keleivius, kiekvieną kartą drebančius dėl oro kondicionieriaus iššūkių.
• Marškinėliai su keistais užrašais – jėga. Karakase matėme vaikutį, ant kurio marškinėlių buvo nupiešti du hanteliai ir užrašyta: „Mano tėtis stipresnis už tavo tėtį“! Nieko sau – toks mažas, o jau provokuoja. Paskui dar matėme marškinėlius su visais garsiais sporto aprangos prekių ženklais. Tarsi visi pasaulio milžinai būtų susivieniję, kad pagamintų tuos marškinėlius.
• Saugokitės „puri puri“. Šitos venesuelietiškos „moškės“ yra tikra nelaimė. Jeigu išsitepei visą kūną uodus sulaikančiu kremu, jos ras kokį nors neišteptą tarpupirštį ir krimstels. Jeigu neišsitepei, būsi tiesiog suvalgytas ir mėnesį galėsi džiaugtis sunkiai gyjančiomis žaizdelėmis.
• Turėkite dolerių stambiomis kupiūromis. Jėzau, kaip jie padėjo keliaujant Venesueloje! Tai unikali šalis: bankomatai pinigų neduoda, bankai irgi, o gatvės prekeiviai superka tik dolerius šimtinėmis kupiūromis, nes kitokios jiems neįdomios. Čia neturi pinigų net jų turėdamas.
• Šita ispanų kalba yra kitokia ispanų kalba. Neabejokite savo kalbos žiniomis, jei atvykę į Venesuelą pajutote, kad nesusišnekate. Žmonės čia liežuviu mala greitai ir turi specifinį akcentą, todėl suprasti juos nelengva, o kartais tiesiog neįmanoma.
• Apie Bolivarą tik gerai arba nieko. Legendinis Pietų Amerikos tautų vienytojas, nuveikęs gerokai daugiau už Che Gevarą ir Tadą Blindą kartu sudėjus, Venesueloje yra tiesiog šventas. Apie jį kalbama tik pagarbiai, kita vertus, yra dėl ko – kiekvieno miesto centre yra Bolivaro aikštė, todėl orientuotis daug lengviau.
• Miestai kartais turi keistus pavadinimus. Gerai, Piaro miestas tikriausiai įdomus tik mums, nes penkerius metus sukomės piare (taip Lietuvoje vadinamas PR – public relations arba ryšiai su visuomene). O kaip jums Las Barrancas? Nepatiko? Šekit „Km 88”.

Crossroad verdiktas

Venesuela gauna septynis balus iš dešimties (7:10). Kapitalą sukrovė dieviška gamta ir gyvūnija, tačiau vežimaitį į pragarą tempia išsigimusi ekonomika, stumianti atvykėlius į nenuspėjamos juodosios rinkos glėbį ir dovanojanti gana dideles kainas.

Atgal