Oranžinio kamuolio klajonės
Kol Lietuva dar neatvėso nuo krepšinio karštinės ir daugelis džiaugiasi Europos čempionate iškovotais bronzos medaliais, norisi pasidalinti trumpomis nuotrupomis – kaip krepšinis yra nuspalvinęs ne vieną kelionę. Kaip žinia, niekas taip nemyli krepšinio kaip lietuviai, bet vienokių ar kitokių dėmesio apraiškų oranžiniam kamuoliui teko pamatyti ar išgirsti ne vienoje šalyje.
Krepšinis ar krepšininkų pavardės ne kartą yra padėjusios užmegzti pokalbį ar geriau už bet kokius šalies apibūdinimus nupasakoti iš kokios šalies esame kilę.
Jeigu apskritai egzistuoja pasaulyje Lietuvos įvaizdžio stereotipai, tai meilė krepšiniui neabejotinai būtų vienas iš ryškiausių. Dažniau iš užsieniečių apie Lietuvą tekdavo girdėti tik tokias „enciklopedines“ žinias: priklausė Sovietų sąjungai, viena pirmųjų išsilaisvino iš jos, šalies sostinė Ryga. Na, kaip ir viskas... Daugiau spalvų mes neturime.
Na, Taivanyje kai kas dar žinojo Prunskienę, Kinijoje sutikta porelė iš Honkongo – Landsbergį, Egipte – Paksą ir gražias Lietuvos merginas, Maroke – tai, kad mes įstojome į Europos Sąjungą ir turėtume tuoj tuoj praturtėti (todėl iš karto tampame įdomūs norintiems emigruoti)...
Ir jeigu kas nors žino apie Lietuvą daugiau, tai dažniausiai būna žinios apie.... krepšinį.
Psichodeliški krepšinio marškinėliai
Amerikietė Stefanie, kuri gyvena Pekine (ją ten ir sutikome), Lietuvą prisiminė dėl ryškių batikos marškinėlių, kuriuos Lietuvos krepšinio gerbėjai dėvėjo Olimpinėse žaidynėse Atlantoje (na, tuos geltonai-žaliai-raudonus, su kaukole, dedančia į krepšį).
Patikėkit, kai Lietuvos žiniasklaida rašė, kad šie marškinėliai yra beprotiškai populiarūs Atlantoje, manėme, kad tai tik susireikšminusių tautiečių interpretacija. Tačiau garsas apie tuos marškinėlius, nuvilnijęs per Ameriką ir pasiekęs mus Kinijoje, privertė patikėti, kad ne tokia jau bloga buvo idėja pasitelkti į Lietuvos krepšinio sirgalių gretas kultinės JAV roko grupės „Grateful Dead“ lyderius, kurie ir sukūrė minėtų marškinėlių dizainą.
Stefanie minėjo, kad tokių raktažodžių derinys, kaip „krepšinis“, „Lietuva“, „Grateful Dead“, „batika“ ir „kaukolė“, buvo toks netikėtas ir psichodeliškas, kad nori nenori atkreipė amerikiečių dėmesį.
Mes sumojome, kad jei mus žino todėl, kad esame lengvai pakvaišę dėl krepšinio, nėra taip jau blogai. Bent jau smagiau, nei būti žinomiems už savotišką beisbolo lazdų panaudojimą ar nuolat nešti kankinių, išsiveržusių iš Sovietų Sąjungos gniaužtų, kryžių.
Tikrai, didžiuojuosi, kad Lietuva buvo pirmoji, išdrįsusi pakelti galvą ir išsiveržti iš už geležinės uždangos bei nuolat pasakoju visas sovietines ir postsovietines istorijas visiems to norintiems užsieniečiams, tačiau be proto norisi Lietuvos įvaizdžiui ir linksmesnių spalvų... Todėl ir myliu krepšinį, kad jis suteikia bene vienintelę tokią galimybę – pasirodyti šiek tiek pamišusiais, bet azartiškais ir linksmais. Tokiais, kokie ir esame.
Griežtasis treneris iš Lietuvos
Papasakosiu dar vieną krepšinio „perliuką“ Kinijoje.
Laukėme, kol atplauks laivukas, turintis mus plukdyti po įspūdingo kraštovaizdžio upę, „apaugusią“ apvarvėjusiomis kūgio formos uolomis. Su mumis laivo laukė ir jauna kinų porelė. Laukdami visi gurkšnojome rytinę arbatą ir ieškojome nuo ko pradėti pokalbį. Kinai kuklinosi, o mes dar nebuvom pabudę.
Kaip visada, išgelbėjo „Where are you from?“. Kaip visada, atsakėme „Lithuania“, nesitikėdami, kad kinams tai ką nors reikš (iki tol esame praleidę nemažai laiko aiškindami kiekvienam, kur tas mažas kraštas yra).
Vaikinukas iš Kinijos griežė dantį dėl to, kad J.Kazlauskas į rinktinę nepaėmė jo draugo
Tačiau čia mūsų laukė siurprizas. „Kazlauskas iš Lietuvos? Tas griežtas treneris, kuris treniruoja Kinijos rinktinę?“, - paklausė vaikinas. Pasirodo, J.Kazlauskas komplektuodamas rinktinę turi reikalų ne tik su Komunistų partija, kuri nuolat reiškia savo nuomonę, kurie žaidėjai turėtų priklausyti rinktinei. Savo nuomonę turi ir kai kurie Kinijos piliečiai.
„Jūsų treneris nepriėmė į rinktinę mano draugo. Kazlauskas renka tik aukštaūgius, o mano draugas yra mažas, bet labai gerai laksto“, - skundėsi mūsų būsimas pakeleivis. Na ką, teko paguosti naują draugą, o kartu pabandyti apginti trenerio garbę, argumentuojant, kad ne visi trenerių sprendimai atrodo protingi žiūrovams, bet jie tikrai geriau žino, ką daryti su rinktine. Neveltui Kazlauskas su Lietuvos rinktine yra laimėjęs bronzos medalių komplektą Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse.
Išvada – Lietuvai reikėtų deleguoti kuo daugiau trenerių ir krepšininkų į skirtingas užsienio šalis. Tuomet ir įvaizdžio reikalai greičiau pajudėtų :) Svarbu tik surinkti visus atgal prieš kiekvienas olimpines žaidynes bei Europos ar Pasaulio čempionatą. Artimiausias įvykis jau greitai – kitais metais Pekine. Įdomu kaip ten seksis mūsų pasiplaukiojimo laivu bendrakeleiviui ir ar žiūrėdamas į krepšininkų varžybas jis nors kartą prisimins savo draugus iš Lietuvos.
Krepšinio invazija
Galima juoktis, galima kalbėti rimtai, tačiau faktas akivaizdus – mažoji Lietuva tampa krepšinio misionieriais ir J.Kazlauskas Kinijoje yra geriausias to įrodymas. Žinoma, dar yra ir Yao Mingas, kurio rungtynes seka visa tauta ir vos tik Y.Mingui prisilietus prie kamuolio televizijos komentatoriai pradeda staugti: „Yyyaooo Mingoooo“. Tačiau ir J.Kazlausko nuopelnas populiarinant krepšinį Kinijoje neabejotinas.
Kinijos Geltonuosiuose kalnuose krepšinis žaidžiamas netgi greta skardžio krašto
Net kelis kartus Kinijoje matėme žmones, ne žaidžiančius šachmatais, darančius tai či mankštą ar leidžiančius aitvarus, bet būtent žaidžiančius krepšinį. Vaikai gainiojasi kamuolį varganuose kiemuose, kareiviai prie Uždraustojo miesto pertraukėlę tarp pratybų išnaudoja pamėtymui į krepšį.
Smagiausia tokia akimirka turbūt pasitaikė Geltonuosiuose kalnuose – ten kompanija vietinių krepšinį žaidė tiesiog prie skardžio krašto. Jei kamuolį mestum per stipriai arba kreivai ir nepataikytum į lentą, jis gali nukristi nuo kalno žemyn. Idealus būdas tobulinti metimą. :)
Norint sužinoti apie požiūrį į lietuvišką krepšinį, nereikia vykti už jūrų marių. Galima tiesiog apsilankyti ir kaimyninėje Latvijoje. Viešint ten visiškai netikėtai pamatėme smagų plakatą, reklamuojantį informacijos numerio paslaugą. Jame buvo pavaizduotas oranžinis kamuolys, o užrašas skelbė: „Norite sužinoti tai, ką žino lietuvis? Skambinkite šiuo telefonu“. Vis dėlto gerbia „braliukai“ mūsų religiją, nieko nepasakysi.
Latviai irgi norėtų sužinoti tai, ką žino lietuviai
Tačiau teisūs ir tie, kurie sako, kad krepšinis populiarus tik nedaugelyje šalių, o kitur karaliauja futbolas arba dar kitos sporto šakos. Įrodymui pasirinkome šį vaizdelį iš Indijos, kur mūsų krepšinį atstoja kriketas, o kamuolio mėtymas į lanką pastatytas atitinkamoje vietoje, šalia tualeto. :)
O štai Indijoje krepšinis "padėtas į vietą"
ŽL
