pasakojimai

Niekas tiksliai nežino, iš kur jie atkeliavo ir kaip atsirado Ispanijos kaimynystėje, o vėliau ir po karalystės sparnu. Jų papročiai atšiaurūs ir truputį laukiniai, būdas aršus, kalba visiškai nesuprantama. Tačiau jie yra ir jie žinomi visam pasauliui dėl savo nepriklausomybės troškimo ir kraštutinių priemonių šiam troškimui realizuoti.

Sudžou miestas atsiranda daugelio važiuojančių į Kiniją keliautojų maršrutuose dėl savo sodų, kanalų, primenančių Veneciją, šventyklų ir nedidelio atstumo nuo Šanchajaus – traukiniu iki čia vos valanda kelio. Jau stotyje susipažįstame su tradiciniu kinų keliavimo būdu – grumiamės eilėje įlipdami į traukinį, ten nuo savo vietų nubraukiame kalną išlukštentų saulėgrąžų, servetėle atsargiai nuvalome skreplį nuo stalelio ir stebime aplinką.

Gausiausia pasaulio šalis – tai ne tik milijardai besišypsančių veidukų siauromis akytėmis ir komunistinė pseudo-demokratija. Tai daug daugiau – taip daug, kad per trijų savaičių kelionę spėsi paliesti pačią mažiausią dalelytę. Ir liksi patenkintas.

Riedame smagiu traukinuku iš Pekino ir džiaugiamės jaukiu kupė. Keturvietis, tačiau jame sėdi tik vienas kinas. Gana inteligentiškas. Iš pradžių netgi išsiduriame: bandau užmegzti kalbą, rodau jam į save ir sakau „Valdas“, tada pristatau draugę, bandau kiauksėti kelis išmoktus žodžius kiniškai, o jis galiausiai neiškenčia ir švariausia anglų kalba paklausia: „Do you speak english?“.

„Kalnas su daug kryžių“, - tikriausiai taip apibūdintų vieną gražiausių Lietuvos vietų daugelis tautiečių. Panašiai būčiau atsakęs ir aš, tačiau po apsilankymo Kryžių kalne jaučiu, kad galiu papasakoti apie šią unikalią vietą daugiau.

„Nelipkit jūs į tuos kalnus. Pažiūrėkit, koks oras šiandien, o rytoj dar labiau lis. Ką jūs ten veiksit, į debesis užlipę? Geriau kartu su manimi aplinkinius kaimus apvažinėkit“. Išklausę tokį nusamdyto gido monologą, pradėjome rimtai svarstyti apie rytdieną – kopti į Geltonuosius kalnus ar ne?

Ką dėvėti Azerbaidžane, kad būtum madingas? Kodėl šią žemę taip myli archeologai? Kaip kalnų miesteliai sprendžia vandentiekio ir žemės drebėjimo problemas? Tai tik keletas detalių, kurios gal ir netinka gražiam pasakojimui, tačiau ištrauktos iš užrašų knygelės atrodo tikrai vertos dėmesio.

Ne viskas kelionėse užfiksuojama fotoaparato ar vaizdo kameros. Ne viską spėji papasakoti draugams, kai po penkiolikto klausimo „kaip jums sekėsi“ pavargęs atsakai: „Ai, gerai“. Kai kurios įdomios kelionės detalės pasimiršta iš karto ir prisimeni jas tik keleriems metams prabėgus. Šį kartą - užrašai iš Taivanio.

Ruošdamiesi kelionei į Gruziją ir Azerbaidžaną, visas viltis sutikti svetingus gyventojus ir išgirsti nesibaigiančių tostų dėjome į pirmąją respubliką. Iš Azerbaidžano tikėjomės tik prisižiūrėti naftą pumpuojančių „gervių“, paklaidžioti po didžiausią Užkaukazės didmiestį Baku, pamatyti vieną kitą mečetę ir... viskas. Turiu pripažinti – Azerbaidžanas gerokai viršijo mūsų viltis.

Sveiki, tai jau atsikėlėt? Metas važiuoti – iki Tbilisio laukia kelios valandos kelio. Kelią į Kazbeką retai užpusto ar užgriūna po liūties, bet geriau nerizikuoti. Jei oras pasitaisys, pakeliui sustosime keliose vietose, galėsite nuotraukų pasidaryti.