Į kuprinę: šiaurė, pietūs, rytai ir vakarai viename

siaure rytai vakarai pietus

as isvis nesuprantu kaip juo naudotis,kur yra siaure rytai pietus vakarai,man kuo greiciau reik ismokt

Na, kompasas - geras dalykas gamtoje, kur prie kiekvieno krūmo nestovi žmogelis, kurio galėtum pasiklausti, kas, kur ir kaip. Civilizuotose vietovėse - nelabai įsivaizduoju, ką su juo veikti. Kadangi kelionėse aš mėgstu paklaidžioti ir po gamtą, o mano asmeninis "autopilotas" tikslumu nepasižymi (švelniai tariant :) tai kraudamasis daiktus, visada surandu vietos šiam prietaisui (be jo iš viso nežinau, kada ir kaip iš kokio miško išeičiau :)). Aišku, jei turi kompasą, bet neturi gero žemėlapio - na, tai kompasas vertingas nebent tuo, kad visada rodo tą pačią kryptį (nėra pavojaus, kad kur nors miške pradėsi sukti ratus - vis geriau, negu nieko :)) O visokie "ėjimai pagal azimutą" - čia jau aukštasis pilotažas, mano supratimu. Teoriškai tai žinau (teko išbandyti ir praktiškai), bet realiame gyvenime to beveik neprireikia - dažniausiais užtenka elementarių žinių. Tai tiek tos mano patirties :)

man tai kazkaip itarima sukele piesinukai, kryptis ir pasakymas kad i pietrycius nueisi pagal tokia ejimo krypties rodykles pozicija.....hm.... siaip kompasas kelioneje-zygyje - labai patartinas daiktas:) bet pasiklysti - atsitinka, kai zemelapiai kartais klaidingai ka rodo....

Na, aš irgi iš pradžių taip maniau, bet perskaityti prisiverčiau. Jeigu sąžiningai, tai profesionalus kompaso valdymas pasirodė beveik raketų mokslas. Aš dažniausiai naudoju paprasčiau: pasižiūriu, kur žemėlapyje šiaurė, tada su kompasu nusistatau šiaurę ir "pašlo paechalo" :)

Sąžiningai prisipažįstu - perskaičiau maždaug pusę naudojimosi instrukcijos ir tada jau trūko kantrybė :)) Nė velnio nesuprantu, nors prieš skaitydama maniau, kad labai lengva :)) Aš tai vadovaujuosi principu - eik į mišką tik su tuo, kas žinos kaip iš jo išeiti :))