Paraštės: žaidžiame savanorius

blablabla, kažkas gi turi sumokėti už tavo pragyvenimą ir kelionę į savanoriavimo vietą. Gali bandyti susirasti organizaciją, kuri viską apmokės (iš kažkieno paaukotų pinigų), kitose organizacijose reikia patiems rengti akcijas/renginius, kad surinkti reikalingą sumą, arba gali pats imti ir už save susimokėti. Tik tokiu atveju reikia žiūrėti už ką ir kiek moki, ką kiaulia ir norėjo pastebėti čia. Teko porą mėnesių PAR pačiam susimokėjus prasavanoriauti ir likau labai patenkintas. Kadangi norėjau ten nuvažiuoti, tiesiog paskaičiavau kiek man turistinė kelionė kainuotų. Savanoriavimas gavosi ir pigiau, ir ilgiau, ir proga su vietiniais pagyventi ir padirbti, ko šiaip turistaudamas nepatirtum, o ir šiaip jausmas buvo, kaip kokios atostogos kaime.

Tai, brangieji, šito įrašo žinutė ir buvo: paprasčiausiai prieš pasirinkdami atskirkite, kas yra kas.

del darbo uz maista tai nematau cia nieko blogo, juk keliautojai tam pasiraso savo noru, niekas ju nevercia tai daryti. aisku irgi nevadinciau to savanoryste. o del savanorisko darbo uz kuri reikia susimoketi, tai cia irgi nieko bendro su savanoryste neturi. tai tiesiog dar vienas turizmo produktas, ypac populiarejantis isvystitose salyse. ten yra daug zmoniu kurie nori savanoriauti, bet savarankiskai susirasti projekta nera lengva, ne visada patikima nes nesi tikras kur vaziuoji. todel ir atsirado daugybe agenturu kurios siulo savanorystes paketus, taip pat kaip Lietuvos agenturos pardavineja atostogu paketus i Egipta.

Klausimas, matyt, kaip intensyviai tenka "savanorinti" už maistą ir nakvynę. Jei 2-3 valandas per dieną, kaip rašo Vilmis, ir jei už tai turi ne tik nakvynę, bet ir vandenyną bei šalto alaus, tai gal ir aš "pasirašyčiau". Mūsų matytu atveju chebra ardavo 14-18 valandų per parą ir net jei šalia būtų buvęs vandenynas, jie nebūtų turėję nei jėgų, nei laiko iki jo nušliaužti. Todėl savanoriai ten išdirbdavo kokią savaitę ir "pasiplaudavo", ateidavo nauji, kurie nieko nežinodavo apie anksčiau padarytas rezervacjas ir šiaip mokydavosi visko iš naujo. Ir toks nuolat besimokantis kolektyvas viešbučio svečiams prikurdavo visokios smagios painiavos. Na, bet kiekvienas atvejis, matyt, individualus.

as taip Mozambike 3 menesius "savanorinau" kempinge/bare ir tikrai nesiskundziu. Cia buvo kaip atostogos uz dyka, nes padejau tvarkytis savininkui (beje, irgi australas) aplinkui uz nemokama nakvyne, maista ir gerimus. O kur problema, jeigu gyveni 50 metru nuo Indijos vandenyno kranto, valgai fantastiskai pagamintas juros gerybes ir dar shalto alaus atsigeri :) Buciau taip tenais turbut ir pasilikes, jei tik vizos galiojimas nebutu limituotas 3 menesiam :(

Vilmi, to viešbučio savininkas - australas. Štai iš kur nukosėta idėja :) Šiaip ji gera, bet pavadinta netinkamai. O dėl savanorystės projektų - mums dar patiko keletas. Kada nors surinksim į vieną krūvą ir pasidalinsim. :)

Toks "savanoriavimas", kaip pirmame paminėtame viešbutyje, tai bent NZ ir Australijoje labai įprastas dalykas hosteliuose, tik niekas jo čia savanoriavimu nevadina, tiesiog dirbi 2-3h per dieną, kad nereikėtų mokėti už nakvynę. O ta gyvūnų prieglauda Bolivijoje visai įdomi, jei kažką dar tokio panašaus žinote, tai neslėpkit :)

Įdomiai čia papasakota, reiks turėt omeny.