Interviu su klajokliu: Dainius Kinderis
Lietuviškas Magelanas, klajoklio idealas ar neribotos fantazijos autostopininkas? Tikriausiai Dainiuje slypi daugiau, nei galima sutalpinti po keliomis frazėmis. Nerami keliautojo siela veria ant patirties grandinės vis naujas šalis, o išbandymai bėgant metams tampa dar labiau ekstremalūs. Nes taip įdomiau.
Kai pirmą kartą pamačiau Dainių keliautojų susitikime, net nesupratau, kad šitas paprastas vaikinas savo patirties kišenėje jau turi trečdalį pasaulio, apkeliautą autostopu ir kuo sudėtingesniu būdu. Tačiau kai Dainius pradeda kalbėti apie savo keliones, suvoki, kad palyginus su tais įspūdžiais tavo kelionės yra kaip pirmieji vaiko žingsniai.
Džiaugiamės, galėdami šiandien crossroad.lt pristatyti vieną įdomiausių lietuvių keliautojų – Dainių Kinderį.
Banglentininkai laukia savo gyvenimo bangos, žvejai - gyvenimo žuvies. Kaip manai, kokia turėtų būti gyvenimo kelionė ir ar jautiesi ją jau pagavęs?
Jei man dabar būtų 90 metų, galėčiau pasakyti ar jau turėjau savo gyvenimo kelionę. Jei taip ir būtų, pasakyčiau, kad niekada nepamiršiu kelionės automobiliu per Ameriką, nuo Atlanto iki Ramiojo vandenyno.
Buvom labai jauni, nepatyrę, svajonių išsipildymo ištroškę ir bet kam pasiruošę. Ekspedicija autostopu per Afrikos žemyną irgi viena iš gyvenimo kelionių, bet tai buvo labiau išbandymas, tikras realybės šou, o ne kelionė. Manau, kad gyvenimo kelionė man dar prieš akis.
Kodėl autostopas, kodėl vienatvėje, kodėl dažnai pačiu sunkiausiu įmanomu būdu?
Autostopas su niekuo nepalyginamas. Fantastiškas jausmas, kai gali praskrosti visą Afriką pakeleivingais automobiliais, asilais ir kupranugariais, sutikti visų socialinių sluoksnių žmones. Gyvenimas kelionėje – permainingas, tranzuojant jis dar labiau permainingesnis.
Burkina Faso kelyje
Kelionėse noriu turėti savo vieno kelią, keliauju vienas, nes mėgstu ramybę, o keliaujant pačiu sunkiausiu būdu sunku rasti bendrakeleivį. Tik keliaujant sunkiomis sąlygomis, per karštus, tuščius kraštus, kai nervai įtempti kaip stygos, galiu pajusti tikrą gyvenimo ir pasaulio pulsą.
Kiek tavo kelionėse yra improvizacijos ir kiek - planavimo?
Planavimo daug kelionės pradžioje. Visada žinau, kur važiuoju, nelekiu į nežinią. Paskui prasideda improvizacija, nes kiekviena diena atneša naujų netikėtumų.
Iš kur kilo "Afrikos 4 kampų" idėja ir kiek laiko tam rengeisi?
Nemėgstu keliauti dėl keliavimo, nepatinka betikslis valkatavimas, kaip ir turistavimas, siekiant tiesiog apžiūrėti kažkokius objektus. „Afrikos 4 kampai“ – labai ilgai brandinta idėja, norėjau, kad kelionė būtų tikslinga ir prasminga, kad turėčiau kažkokį sunkiai pasiekiamą tikslą. Ruošiausi ilgai, apie metus.
Esi minėjęs, kad lažinaisi su draugu dėl to, ar pavyks aplankyti keturis Afrikos kampus vienos kelionės metu, nemokant nė cento. Kas laimėjo ir ką gavo laimėtojas? :)
Ne visai taip. Galvoje sukosi idėjos padaryti tai vienos kelionės metu, bet žinojau, kad nepavyks. Tai ne vieno užmojo kelionė, tai gali užtrukti visą gyvenimą.
Kelionės metu nepasiekiau nė vieno kampo, bet tik vėliau supratau, kad visiškai ne to ten važiavau. Keturių Afrikos kampų nepasiekiau, bet pasiekiau visus keturis savo minčių ir svajonių kampus, tačiau žemyno kampus dar tikrai užkariausiu per likusį gyvenimą.
Liberijos pabėgėlių stovykloje, Gana
Na, o lažybos įvyko siekiant autostopu nuvykti iš Tangiero Maroke iki Johanesburgo, kur gyveno su manimi susilažinęs Pietų afrikietis žurnalistas. Turėjau tranzuoti per Afriką, nesumokėjęs nė cento. Būčiau laimėjęs – būčiau gavęs šimtą dolerių.
Ištvėriau tris mėnesius ir tik dėl nesusipratimo tas lažybas pralaimėjau, tačiau laimėjau gyvenimo lažybas. Šiaip ar taip, nuvažiavęs beveik 20 tūkstančių kilometrų per Afriką išleidau vos 70 dolerių transportui.
Koks jausmas aplankė pernai, kai sužinojai laimėjęs tuomet road.lt skelbtą „Metų Magelano“ nominaciją?
Apie tai sužinojau Namibijoje, baigiantis kelionei po Afriką. Negavau Pietų Afrikos Respublikos vizos, todėl kelias į antrąjį žemyno kampą užsidarė. Tuo metu jau buvau psichologiškai kritęs, tačiau „Metų Magelano“ titulas tapo fantastišku stimulu sėkmingai užbaigti kelionę.
Kiek dar turėtum ir norėtum nukeliauti, kad ateitų ramybės jausmas?
Kartais ir dabar pasijuntu senas ir ramus, nes trečdalį pasaulio jau aplankiau. Bet liko tie kiti du trečdaliai, kurių nemačiau. Tada ir aplankys ramybės jausmas...
Pagarsėjai, kaip rašantis keliautojas. Su kuo labiau sieji savo ateitį: su keliavimu ar su rašymu?
Hemingvėjus nebenorėjo gyventi, kai nebegalėjo rašyti. Aš nebenorėsiu gyventi, kai nebegalėsiu keliauti. Bet savo ateitį sieju su rašymu.
Šokoladinėse kalvose, Filipinai
Papasakok apie lemtingiausią savo kelionių akimirką, kai ant kortos buvo pastatyta kaip niekad daug.
Du kartus dėl susiklosčiusių aplinkybių padirbtos vizos Centrinės Afrikos šalyse. Nervai užvirdavo ties kiekvienu policijos punktu ir pasienio postu. Ant kortos buvo pastatyta pakankamai daug...
Išduok bent tris sėkmingos autostopininko kelionės paslaptis.
Stiprios kojos. Atvirumas pasauliui. Tikėjimas – bet kada, bet kur, kad ir kaip blogai būtų.
Ačiū tau už pokalbį.
Daugiau Dainiaus įspūdžių rasite www.lrytas.lt kelionių rubrikoje ir netrukus pasirodysiančioje knygoje.
Valdas
