Otherside.lt: dviračiais, laivais ir lėktuvais
Praėjusią savaitę atskleidę savo kelionės po Pietų Ameriką maršrutą, šiandien pristatome planus, kaip žadame keliauti ir gyventi savo klajonių metu. Čia griežtų nusistatymų ir principų neturime – bandysime išnaudoti visas įmanomas priemones, ieškodami balanso tarp „pigiai“, „patogiai“ ir „greitai“.
Transportas
Su Lietuva atsisveikiname kovo 14 d. ir su vienu persėdimu vėlų vakarą pasiekiame Madridą. Pasirinkome būtent šį miestą todėl, kad iš Madrido dėl ispaniškų kraujo ryšių lėktuvai gana gausiai ir pigiai skraidina į Lotynų Amerikos šalis.
Patarimas: jei planuosite tokį tolimą skrydį, neprašykite sistemos visos jungties iš karto. Pavyzdžiui, kai paprašėme jungties „Vilnius – Karakasas“, sistema jungė greičiausią įmanomą maršrutą ir pasiūlė mažiausią kainą už kokius 2000 litų.
Tuo tarpu jungiant atskirai „Vilnius – Madridas“ ir „Madridas – Karakasas“ galutinis pasiūlymas tapo puse tūkstančio litų mažesnis.
Tiesa, atsirado vienos dienos tarpas Madride, tačiau tai nėra problema, kai esi „hospitality“ klubo narys ir žinai, kad šiame mieste po visą naktį trunkančių linksmybių, ryte kavinėse gali gauti saldžių spurgų su karštu šokoladu. :)
Kai pasieksime Venesuelą, lėktuvus kuriam laikui pamiršime ir išbandysime kitas transporto priemones.
Nenorime būti radikalūs tranzuotojai ar vien tik visuomeninio transporto naudotojai, todėl bandysime miksuoti. Jei reikės, galėsim ir dviračiais pavažiuoti.
Ten, kur pavyks gauti pigų autobuso bilietą, žinoma, kad judėsime autobusu. Jei atsitiks taip, kad visuomeninio transporto maršrutai ar laikai mums netiks, stosime į pakelę kelti nykščių.
Galiausiai, tam tikras atkarpas įveiksime ir vandeniu: kelsimės iš Venesuelos į Trinidadą ir Tobagą, plauksime upe Ekvadore ir pan.
Pagal dabartinį planavimą, vietinių skrydžių lėktuvu neprireiks arba beveik neprireiks. Pirmą kartą gyvenime keliaujant nebūsime slegiami trumpo atostogų laikotarpio, todėl galėsime rinktis „ilgiau grojantį“, tačiau gerokai pigesnį ant žemės judantį transportą.
Na, bet pakilti į orą bent trejetą kartų teks. Pirmąjį – jei Venesueloje nuspręsime skristi iki Angel‘s krioklių (jei kriokliai dėl sauso sezono nebus visiškai išdžiuvę :).
Antrąjį – kai iš Ekvadoro keliausime į Galapagų salas. Na, ir trečiąjį – jei pavyks įgyvendinti vieną didžiausių mano vaikystės svajonių ir pamatyti Peru Naskos slėnio linijas iš oro.
Nakvynės
Apsistoję tam tikruose miestuose ar vietovėse taip pat žadame išbandyti įvairią nakvynės būdų gamą. Radę pigią nakvynę, greičiausiai apsistosime viešbutyje ar svečių namuose.
Taip pat dažnai kreipsimės į „hospitalityclub.org“ bei „couchsurfing.com“ klubų narius, kurių dėmesio ypač tikėsimės didesniuose miestuose.
Jei kažkur nuspręsime apsistoti ilgiau, būtinai pasiieškosime galimybės išsinuomoti kelioms savaitėms ar mėnesiui atskirą butą ar kambarį.
Tarp mūsų planų – ir mėnuo savanoriško darbo Ekvadoro kaimelyje džiunglėse, kur gyventume su vietiniais žmonėmis pagal jų gyvenimo sąlygas (maudynės ir įprasti „higienos ritualai“ upėje, bananų rinkimas ir prekyba turguje, maitinimasis tuo, kas sumedžiota ir pan.).
O atsarginiam atvejui kuprinėje visuomet budriai tūnos dvivietė „Ferrino Blow“ palapinė, kurią neabejotinai išsitrauksime atvykę į Galapagų salas ar išėję savaitės trekingo žygiui po Argentinos Patagonijos Andus.
Trukmė
Kad ir kaip norėtume, visų vietinių įžymybių pamatyti nepavyks. Lygiai taip pat neturėsime kiekvienai valstybei pakankamai laiko, todėl teks daryti nemažai kompromisų.
Aišku, kelionės trukmę labai pakoreguos mūsų pačių atsiradę norai ar poreikiai (išmokti šokti, pagilinti ispanų kalbos žinias ar pan.) bei netikėtumai (tikėkimės, jog tik malonūs).
Tačiau pirminis planas rodo, kad pirmąjį kelionės tašką – Venesuelą – pralėksime, kaip esame įpratę, sparčiu turistiniu tempu.
Kolumbiją galime pasiekti kiek pavargę, todėl ten per kelias savaites atgausime jėgas, tačiau neužsibūsime ir keliausime toliau.
Daugiausiai laiko skirsime Ekvadorui, ypač jei pavyks mėnesį gyventi minėtame kaimelyje ir aplankyti Galapagų salas.
Galime užtrukti ir Bolivijoje, nes gyventi ir kažko mokytis ten gali būti gerokai pigiau nei kitose šalyse.
Kol kas planuojame Peru užtrukti apie mėnesį – du, o Argentina ir Čilė tikriausiai priglaus mus trims mėnesiams.
Kuo toliau, tuo daugiau vandens – preliminariai planuojame Paragvajui ir Urugvajui skirti iki dviejų mėnesių, o dėl Brazilijos išvis nesame tikri. Ateitis parodys.
P.s. Kitą savaitę plačiau papasakosime apie savo namelius ant nugarų - kuprines ir jų turinį.
Valdas
