Otherside.lt: Kur kelias mus nuves? (jau su žemėlapiu)
Šiuos metus pradėjome linkėdami vienas kitam geros kelionės, tad tikimės, kad kišenėje turimi bilietai į Venesuelą (į vieną pusę :) sulauks savo valandos ir kovo 14 d. bus sėkmingai panaudoti, pradedant mūsų išsvajotą Didžiąją Kelionę į Pietų Ameriką :)
Taigi, maršrutas trumpai: Venesuela – Trinidadas ir Tobagas – daugiau Venesuelos – Kolumbija – Ekvadoras (su išvyka į Galapagų salas) – Peru – Bolivija – šiek tiek Argentinos – Čilė – atgal į į Argentiną – Urugvajus – šiek tiek Brazilijos – Paragvajus – Brazilija išsamiau – namai :)
Čia - žemėlapis su maršrutu.
Dabar šiek tiek plačiau apie kiekvieną atkarpą.
Venesuela. Atskrisime į Caracas‘ą Velykų išvakarėse, todėl neaišku kaip bus su galimybe laisvai judėti. Jei pavyks, dar prieš Velykas pajudėsime link Paria pusiasalio (miestas Guiria), iš kur planuojame pasigauti laivą į Trinidadą ir Tobagą. Taigi, pirmos pažinties su Venesuela bus nedaug. Bet jeigu ji bus nuspalvinta priešvelykinės savaitės šventėmis ir pačių Velykų šventimu, tai gal pirmai pradžiai ir pakaks :)
Trinidadas ir Tobagas. Kol kas nelabai žinome, kur kojos mus nuves Trinidade ir Tobage. Žinome tik tiek, kad labai norime įsitikinti, ar tikrai Trinidado ir Tobago gyventojai prieš futbolo varžybas po vartais užkasa žirnius :) Kita svajonė – pamatyti perinčius vėžlius Atlanto pakrantėje.
Venesuela: antras „užėjimas“. Grįžę iš Trinidado ir Tobago tuo pačiu keliu kaip ir išvykę, pasuksime link Orinoko deltos (miestelis Tucupita), kur virš vandens įsikūrę Warao genties kaimai. Vėliau turėtume patraukti garsiuoju „El Dorado“ keliu nuo Ciudad Guyana miesto, per El Doradą iki Santa Elena de Uairen (prie Brazilijos sienos). Pakeliui turime svajonę įkopti į Roraimos plynaukštę (taip vadinamą „tepui“) ir ten išbandyti savo palapinę :)
Venesueloje dar turime planų pamatyti aukščiausią pasaulyje Salto Angel krioklį – vienintelė bėda tik ta, kad ten būsime sausuoju laikotarpiu, taigi, žymieji kriokliai gali būti paprasčiausiai... išdžiūvę... Jei visgi iš krioklio bus likusi nors srovelė, pamatę ją patrauksime link Ciudad Bolivar, iš kur mūsų kelias turėtų pasukti link Kolumbijos, galbūt užsukant kur nors pakeliui...
Kolumbija. Atvykę iš Venesuelos Karibų jūros pakrante, pirmiausiai turėtume apsistoti Santa Martoje – žaviame mieste prie jūros. Bet ne jūra mus ten traukia (visa laimė, abu vieningai atiduodame prioritetą kalnams, džiunglėms ir kitoms ekosistemoms, vietoj to, kad tysotume paplūdimyje). Iš Santa Martos, „inšala“ (arabų kalba – jei Dievas to norės), patrauksime „prarastojo miesto“ – Ciudad Perdida – ieškoti. Ciudad Perdida nutolęs nuo Santa Martos vos 40 kilometrų, bet einama iki jo net 3 dienas, kadangi yra pasislėpęs džiunglėse.
Iš Santa Martos turėtume patraukti į Kartageną, o iš jos – į sostinę Bogotą. Nuo Bogotos kelelis mus ves link Ekvadoro, galbūt pakeliui kur nors užklystant.
Ekvadoras. Atvykę į Quito, bandysime pasirūpinti skrydžiu į Galapagų salas. Ten norėtume nuvykti savarankiškai, ne su grupe. Galapagų salose patys bandytume „susišaudyti“ turą po salas iš vietinių laivų savininkų. Todėl čia galime užtrukti ir ilgiau. Visgi tikimės, kad tai atsipirks :)
Iš Galapagų salų turėtume grįžti į žemyną ties Ekvadoro uostu Guayaquil, iš jo – pasukti link Cuencos, manoma, gražiausio Ekvadoro miesto, įsikūrusio kalnuose. Patikrinsime. Jei gandai apie grožį pasitvirtins, pasiliksime čia šiek tiek ilgiau.
Iš Cuencos kelias kils į Latacungą, pakeliui kirsdamas vulkanų nusėtą kraštovaizdį – turėtume pamatyti aukščiausią pasaulyje vulkaną Chimborazo (6310 m.), šiek tiek už Latacungos – antrąjį pagal dydį Ekvadoro vulkaną Cotopaxi, na, ir kitus ugnimi besispjaudančius arba jau senokai nutilusius „kietuolius“...
Pabaigai Ekvadore pasilikome džiungles... Jei pavyks, mėnesį praleisime mažame džiunglių kaime, iš kurio valandą reikia keliauti iki interneto ir telefono linijos. Vėliau Amazonės intaku – Rio Napo upe – turėtume nuplaukti iki Peru.
Peru. Iš Ekvadoro atplauksime iki džiunglių miesto Iquitos. Joks kelias nesieja šio miesto su aplinkiniu pasauliu, tik upės ir oro transportas. Taigi, plauksime toliau, kol pasieksime kelią – greičiausiai išsilaipinsime mieste Yurimaguas. Nuo čia kelias vingiuos kalnais (per Cordillera Blanca) iki sostinės Limos.
Na, o nuo Limos neišvengsime turistų numintų kelių. Taigi, Pisco (garsus dėl vynuogių brendžio), Nazca (garsi dėl milžiniškų figūrų, nežinia kaip nupieštų ant žemės paviršiaus) bei Cuzco (be abejo, garsusis Maču Pikču) – taip pat mūsų kelionės sąraše.
Nuo Cuzco turėtume sukti link Bolivijos, pakeliui užsukant pamirkyti kojų aukščiausiame pasaulyje navigaciniame Titikakos ežere.
Bolivija. Įvažiavus į Boliviją ties Titikakos ežeru, kelias ves per Kopakabaną į sostinę La Paz.
Neaišku kokia tvarka Bolivijoje dar norėtųsi aplankyti miestus Cochabamba, Potosi bei Sucre, pasibastyti Cordillera Real kalnuose bei pasiekti Sala de Uyuni – didžiausią pasaulyje druskos dykumą. Išnėrę iš šios dykumos greičiausiai ir įvažiuosime į Argentiną.
Argentina. Pirmam „paragavimui“ kelias Argentinoje nuves mus per garsiausią šalies vynų regioną iki Mendozos miesto, kur ties aukščiausiu Pietų Amerikos kalnu Aconcagua turėtume įnerti į Čilės teritoriją. Į Argentiną dar grįšime pasidairyti išsamiau ties Patagonijos ledynais ir Ugnies žeme (Tierra del Fuego).
Čilė. Įlįsime į šitą „slieką“ (Čilės žemėlapis šiek tiek jį primena :) ties jo viduriu – sostine Santiago. Ilgai čia neužsibuvę turėtume pasukti į Pietus, kur mus vilioja dar Žiulio Verno aprašyta Patagonija ir Ugnies žemė (Tierra del Fuego). Pakeliui kirsime ežerų regioną.
Patagonijoje svajojame aplankyti Torres del Paine nacionalinį parką (gal įkišime nosį ir į Argentinos teritorijoje įsikūrusi Los Glaciares nacionalinį parką). Čia tikimės daug ledo ir atšiaurių gamtos vaizdų. Ties Ugnies žeme galvojame grįžti į Argentiną.
Argentina: antras „užėjimas“. Nors žemėlapis rodo ką kitą, Argentinos miestas Ushuaia dažnai vadinamas piečiausiu pasaulio miestu (žemėlapyje matyti dar keli miestukai piečiau – bet jie, matyt, nebuvo pasirinkti turistams pritraukti).
Taigi apsilankysime Ushuaia mieste. Iš čia organizuojamos kelionės į Antarktidą – nerealiai norėtume ten patekti, bet greičiausiai tuo metu mūsų finansinės atsargos jau bus gerokai nusekę... :( Taigi, pavydžiai pamojuosime tiems laivams... Tuomet mūsų kelias pasuks Atlanto vandenyno pakrante per visą Argentiną iki Buenos Airių. Iš čia įvažiuosime į Urugvajų.
Urugvajus – Brazilija. Galbūt mūsų nuomonė dar pasikeis ir nuspręsime Urugvajų patyrinėti išsamiau, bet šiuo metu manome, kad kirsime Urugvajų ir kampelį Brazilijos tik tam, kad pasiektume ant Argentinos, Brazilijos ir Paragvajaus sienos įsikūrusius Iguazu krioklius. Na, gal pakeliui pamerksime kojas viename iš pakrantės kaimukų. Kas žino... Jei patiks.
Paragvajus. Įvažiuosime į Paragvajų ties Iguazu kriokliais. Kur kelias mus nuves po to, kol kas nežinia... Bet tikimės, kad po klaidžiojimų Paragvajuje, jis mus išves į Brazilijos Pantanal regioną.
Brazilija: išsamiau. Kuo tolimesnis kelionės punktas, tuo jis miglotesnis, todėl Brazilija mūsų mintyse kol kas paskendusi rūke. Visgi žinome kelias vietas, kurias būtinai norėtume aplankyti. Tai jau minėti Iguazu kriokliai, Pantanal regionas, knibždantis įvairiausios gyvybės ir pora pakrantės miestų – garsusis Rio de Ženeiro ir afrikietiškas Salvadoras. Na, o iš Fortalezos greičiausiai bus patogiausia „susišaudyti“ lėktuvo bilietus atgal į Europą.
Čia tik planai, o jie, kaip sako kinai, užrašyti vandenyje... Niekas iš tikrųjų nežino, kur kelias mus nuves, kur jis prasidės ir baigsis. Belieka tik tikėtis, kad kažkas esantis aukščiau nesijuokia iš mūsų planų ir mums pavyks pamatyti bent pusę to, apie ką svajojame...
Žydrė
