Interviu su klajokliu: Dalia Janušauskaitė
Susipažinome su Dalia viename portalo klajoklis.lt narių susitikime, kai teko kartu klaidžioti po Marcinkonių miškus, valgyti ant laužo keptą košę ir naktį gintis nuo įžūliųjų „moškių“. Tada nuo pat pirmos bendravimo akimirkos paaiškėjo, kad Daliai tiesiog lemta tapti bet kurio kolektyvo siela. Ne veltui ji – viena aktyviausių Lietuvos klajoklių tiek internete, tiek realiame gyvenime.
Šturmuojant "Leniną"
Šiek tiek susipažinus netruksite pastebėti, kad tai – žmogus „orkestras“, mokantis groti praktiškai bet kuriuo aktyvių kelionių „instrumentu“, nuo slidžių iki alpinizmo įrangos. Na, o mes panorome pažinti šį įdomų žmogų dar artimiau, taigi – keletas mūsų klausimų Daliai.
Kokio tipo keliautoja esi - nori aktyviai pailsėti, pažinti įvairių žmonių ar kuo daugiau pamatyti?
Keliavimas prasidėjo kaip sportinis turizmas – kategorijos, nuoseklumas. Dabar šito nebėra ir man asmeniškai nebereikia. Bėgant metams ir keliavimo būdas skiriasi, bet visada svarbu buvo iš kelionės gauti kuo daugiau – ir pasiekti tikslą, ir pažinti kraštą, žmones, galiausiai ir save. Šiemet netgi pirmą kartą išvykau ilsėtis - nebuvo nei kalnų, nei kategorijų, nei kilometrų, nei kuprinės, nei perėjų...
Sunkus pirmadienio rytas...
Jeigu gautum dovanų savaitę atostogų ir 1000 litų, ką per tą laiką veiktum?
Na, už 1000 Lt labai ko nenuveiksi, nes turiu ir prabangią svajonę... Bet manau, kad slidinėjimas arba kelionė su alpinizmo elementais butu pirmiausiai kilusi mintis savaitės atostogoms (žiema), o vasarą... Hmm... Duokit šen tas atostogas ir sugalvosim. :)
Koks turizmo stilius tau labiau patinka – vandens turizmas, kalnai, olos? Kodėl?
Pirmosios kelionės buvo pėsčiųjų žygiai, nors keliaujant Karpatuose maniau, kad išėjom į sunkų kalnų žygį... Vėliau – speleologija, dar vėliau – kalnai, žiemos žygiai... Galiausiai reikėjo pasirinkti, juk atostogų metuose daug nebūna. Pasirinkau žiemos žygius, urvų atsisakiau skaudama širdimi... Kalnų žygiai dar laukia savo eilės, kaip beje ir vandens kelionės.
Svarbu nustatyti vėjo kryptį
"Klajoklyje" užsirekomendavai kaip kolektyvo siela. Kiek keliaujant palaikai kolektyvo dvasią ir kiek tau pačiai svarbūs santykiai tarp kelionės draugų?
Būti virtualios erdvės siela ir kelionėse palaikyti dvasią - skirtingi dalykai. Jei yra kolektyvas - jo dvasios laikyti jau nereikia. Tokios kelionės kolektyve yra dovana. Jei kolektyvo nėra, dirbtiniai dvasios palaikymai negalioja, tiesiog tada reikia maksimaliai gerai, saugiai užbaigti žygį ar kelionę. Kuo toliau, tuo svarbiau tampa žmonių ryšys grupėje, susiklausymas. Smagiausia yra suprasti žmogų vien iš akių žvilgsnio...
Ekstremaliausia tavo kelionių situacija?
Ekstremalių situacijų buvo ne viena, jos gal tokios, apie kurias po to pasakoji: na, kažkaip netyčia radom praėjimą urve, kažkaip netyčia krisdama į kanjoną užsikabinau už šakos, kažkaip netyčia susilaikiau krisdama su atskilusios uolos gabalu...
Su kokiu žmogumi niekad nevyktum į bendrą kelionę, o su kokiu pereitum visus kalnus?
Džiaugiuosi, kad tų nenorimų žmonių yra ypatingai mažai. Bet tik išėjęs į kelionę gali suprasti – norėtum dar kartą eiti ar ne su konkrečiu žmogumi... O su kuo eičiau visada ir visur, žinau :) Ir rodiklis tam - pasitikėjimas.
Degalų pasipildymas
Ar yra šalis, į kurią nenorėtum nukeliauti?
Tai būtų gal net ne konkreti šalis, o tiesiog regionai, nes gerai žinau, kad į visas tikrai nenukeliausiu, taigi nekuriu iliuzijų, o tiesiog atsirenku, kur norėčiau nukeliauti.
Kaip vertini turizmą Lietuvoje – ką turime ir ką galime pasiūlyti kitiems keliautojams?
Turizmas yra agentūrinis ir toks, kokį suprantu aš. Agentūrinio niekaip negaliu vertinti, nes nesu susidūrusi. Manau, yra firmų, veikiančių kažką ir siūlančių keliones, o kitiems keliautojams, ne agentūriniams, geriausia išeitis yra tai, ką daro gerbiamas A.Jucevičius, ką daro universitetų turizmo klubai, viešosios įstaigos.
Ką pasiūlytum pradedančiam keliauti žmogui, kad iš kelionės jis parsivežtų kuo daugiau smagių įspūdžių?
Pirmas ir esminis pasiūlymas - žmogus prieš išvykdamas turi žinoti, ko jis pats iš tiesų nori, atsiklausti savęs. Ir nesusikurti iš būsimos kelionės rožinių iliuzijų – geriau truputėlį pasidomėti, kas ten žmogaus laukia ir ar jis yra tam morališkai ir fiziškai pasiruošęs.
Ačiū Daliai už atsakymus ir Sauliui Žiaukui už interviu herojės nuotraukas!
Valdas
