Į kuprinę: šiaurė, pietūs, rytai ir vakarai viename
Žydrė niekaip negali suprasti, kodėl aš svaigstu dėl kompaso. Tiesą pasakius, aš ir pats nesuprantu - tiesiog intuityviai jaučiu, kad sudėtingesnėje kelionėje ši besimakaluojanti rodyklytė gali jei ne gyvybę, tai bent jau keletą nervų ląstelių išgelbėti.
Jau nusižiūrėjau nediduką kompasą "sporte ir madoje", tad planuoju pasidaryti sau kalėdinę dovaną ir pasirūpinti šiuo daikčiuku. Tačiau vien pasirūpinti neužtenka, dar reikia mokėti juo naudotis, o pastarąjį kartą kompasą rankose laikiau gal aštuntoje klasėje, kai su kitais jaunųjų geologų būrelio nariais pagal vadovo duotas koordinates klaidžiojome Pabradės miškuose.
Į pagalbą atgaminant vaikystės žinias atskuba didysis internetas. Štai, keletas nuorodų:
Turėdami laiko pasiskaitinėkite - juk nežinia, kada prireiks. Beje, o gal kada prispyrus bėdai jau teko pasinaudoti kompasu ar kitokiais krypties nustatymo būdais? Kur ir kaip yra tekę giliausiai pasiklysti ir kaip pavyko išsikapstyti?
Valdas
