Pradžia su nuotykiais

24 valandos kelyje be jokio miego, tris valandas vėluojantis lėktuvas ir pamestas bagažas - tai praktiškai ir visi pirmos kelionės dienos nuotykiai...

Mano kompiuteris, kuris vis dar gyvena Lietuvos laiku, šiuo metu rodo kelias minutes po 6-os ryto, maždaug tokiu metu prieš parą kėliausi Londone ir leidausi į kelionę. Dabar gi esu ką tik atvykusi į savo viešbutį Gvatemaloje. Tai, kad viešbutyje yra bevielis ryšys, puikus kiemas su žydinčiais augalais ir prisėsti kviečiančiais staliukais, yra maloni šios dienos išimtis (ai, na ir 25 laipsniai šilumos 10-ą valandą vakaro vietos laiku :)). Iki tol nuotykiai nebuvo tokie "atpalaiduojantys".

Kita vertus, tie nuotykiai, nors ir sukėlė adrenalino, bet pasibaigė tikrai ne pačiu blogiausiu būdu. Pavyzdžiui, metro, vežęs mane iki stotelės, iš kurios važiuoja greitieji traukiniai į Heathrow orouostą, puškavo, krypavo, o likus vos vienai stotelei iki man reikiamos, ir visai sustojo ir prarymojo vietoje 7 brangias minutes (deja, laiko atsargos tikrai neturėjau), bet vis gi aš į reikiamą traukinį įšokau, nors ir beveik važiuojantį. Tiesa, bilietus jau teko pirkti traukinyje ir mokėti kiek brangiau.

Nuotykis su lėktuvo vėlavimu irgi baigėsi ne taip ir blogai. Lėktuvas iš Londono į Majamį vėlavo išvykti net 3 valandas (visus keleivius, skrendančius į JAV dabar purto taip įnirtingai, kaip mes būdami vaikai purtydavome močiutės kriaušę). Tačiau net ir tiek pavėlavus atvykti į Majamį, aš dar spėjau pagauti savo lėktuvą į Gvatemalą beveik tiesiogine prasme už uodegos. Tačiau mano į bagažą atiduota kuprinė, kurią šiaip jau laisvai galėjau pasiimti į lėktuvo vidų (nes svėrė tik niekingus 7 kilogramus), deja, į lėktuvą nespėjo įšokti. Na, bet žiūrėkime pozityviai - kaip konpensaciją už nesklandumus gavau dovanų American Airlines higienos reikmenų rinkinuką. Kuriame, deja, nėra nei muilo, nei šampūno, bet yra kremas skutimuisi, dezodorantas ir plaukų lakas! ;) Kaip tik tai, ko reikia po ilgos kelionės :)

Bet aš tikrai nesiskundžiu, nes vien jau sėdėjimas kieme, užsimetus lengvą skarą ant trumpomis rankovėmis vos pridengtų pečių, atperka viską.

Tik mano baterijos jau sėda, tad šiuo įrašu atlikusi savo pareigą prieš šeimą, artimuosius beigi draugus, ir pranešusi jiems, kad aš vis gi saugiai pasiekiau kelionės tikslą, dabar jau leisiu sau nulūžti. Man "labos nakties", o jums - geros darbo dienos! Ir labai nepykite ant manęs už šį, kaip suprantu, kiek sarkastiškai skambantį palinkėjimą. Pažadu ilgai taip nesielgti.

Žydrė