Otherside.lt: pasiteisino, nepasiteisino (II)

Kaip jau praėjusią savaitę išsiaiškinome, mes esame „flashpackeriai“, todėl mūsų kuprinėse buvo ne tik svarbiausių rūbelių ir atsarginės avalynės, bet ir įvairių technologinių dalykėlių. Abu mėgstame fotografuoti, todėl turėjome skirtingus fotoaparatus, be to, Valdas dar tampėsi ir Žydrės nešiojamąjį kompiuterį bei kelis papildomus niekučius. Šiandien apie juos.

Fotoaparatai

Pasiteisino idėja turėti skirtingų formatų aparatus. Žydrė DSLR (skaitmeninį veidrodinį) „Nikon D80“ išsitraukdavo kiekvienai progai atsiradus, tačiau kai esi nepalankioje situacijoje ir matai kadrą, kuri reikia „nutraukti“ per artimiausias dešimt sekundžių arba pamiršti amžiams, veidrodinukas tampa neparankus – pernelyg gremėzdiškas. Tokiais atvejais Valdas iš kišenės traukdavo mobilią ir kompaktišką, tačiau pakankamai rimtą muilinę „Canon G7”. Šitas „kokybės ir greičio“ derinukas suveikė ne kartą ir ne du.

Nepasiteisino “Nikor” objektyvai ir „Canon G7“ nuotraukų kokybė. Pirmuoju atveju Žydrė vargo kaip reikiant. Pirmiausiai dar Venesueloje pabiro pirmojo objektyvo (18-135 mm) diafragma. Gal tris mėnesius nuotraukų apšvietimą reguliavome tik per išlaikymą, nes Amazonėje nebuvo gerų „Nikon“ meistrų. :) Neatsirado jų ir Ekvadore, todėl teko pirkti naują (55-200 mm) objektyvą. Kurį laiką pamiršome portretus, o galiausiai sugedo ir šis – pradėjo nebeveikti auto fokusavimas. Išgelbėjo trečias, 18-55 mm standartinis objektyvas. Įsitikinome, kad aktyvioje kelionėje veidrodinis objektyvas yra labai lepus dalykas ir netgi jį saugant nesi apsaugotas nuo gedimų. O štai Valdas nuolat kovojo su savo muilinukės nuotraukose atsirandančiomis dėmėmis ir dejavo dėl kokybės. Asmeniniam albumui viskas gerai, bet kai reikia atrinkti nuotraukas kokiam žurnalui, galima apsipilti ašaromis.

Kompiuteris

Pasiteisino išankstinė paieška ir kompiuterio tvirtumo, svorio bei kainos santykio įvertinimas. Kitaip tariant, pasiteisino „Toshiba Satellite Pro U 200”. Jokių gedimų, jokių ožių, net įnoringuosius „Windows Vista“ vežė tikrai pakenčiamai. Tiesa, atminties pritrūko, tačiau turėjome Žydrės ex-kolegių padovanotą mobilųjį kietąjį diską, todėl pleškinom, įrašinėjom ir baisiai netaupėm. Galime tvirtai rekomenduoti šį gamintoją ir apskritai – sunkiai įsivaizduojame kelionę be kompiuterio. Interneto kavinėse galima nuveikti šį tą, tačiau kai kuprinėje turi savo žvėriuką, viskas daug paprasčiau ir smagiau.

Nepasiteisino kompiuterio svoris ir kompaktiškumas. Pats aparatas nesveria dviejų kilogramų, tačiau dar reikia įskaičiuoti ir visus jį lydinčius laidus. Mums iškeliaujant tai buvo vienas geriausių sprendimų, tačiau jau po kelių mėnesių keliautojų favoritu tapo kompaktiški ASUS kompiuteriukai – varvindavome seilę žiūrėdami į tuos lengvus mažiukus. Dabar mini laptopų gama dar įvairesnė, todėl kitai kelionei tikriausiai pasirūpinsime nauju nykštuku, o „Toshiba“, tikimės, dar ilgai tarnaus namuose.

Ausinukas

Pasiteisino paties ausinuko turėjimas. Kelionė dažnai padovanodavo keliolikos valandų kratymąsi autobusu, liūdną nakvynę palapinėje ar šiaip pasitaikančių akimirkų, kai ausyse skambanti muzika galėdavo išblaškyti. Be to, sutikdavome nemažai kitų klajoklių, kurie mielai leisdavosi į muzikos mainus, o tą muziką labai knietėdavo kuo greičiau paklausyti. Todėl mūsų ZEN 1 GB nykštukas tapo tikru pagalbininku, kai reikia perrėkiančiu indėniškas melodijas iš garsiakalbių ar lauke švilpiantį vėją, o kai nereikia, ramiai nusėdančiu kuprinėje.

Nepasiteisino ausinuko talpa. Pasiimkite kuo talpesnį ir venkite žinomų prekių ženklų, o jeigu jau likimas lėmė turėti kokį iPodą, labai jo nedemonstruokite. Vagims tai yra rimtas masalas, nes Pietų Amerikos indėnai pakvaišę dėl visokių civilizacijos žaisliukų. Ir netgi jei neturite su savimi kompiuterio, turėkite prisijungimo laidą, nes jūsų laukia neišvengiami muzikos mainai, o galbūt panaudosite ausinuką ir kaip atsarginį geriausių nuotraukų sandėlį.

Bus daugiau

Valdas