Otherside.lt: pasiteisino, nepasiteisino (I)

Keturios daiktų prikimštos kuprinės, kurias tampėme ant pečių per visą kelionę. Vienus iš tų daiktų ir vėl imtume, jei keliautume Pietų Amerikon, o štai kitus tikrai paliktume namie. Per kelis įrašus pabandysim apžvelgti savo kuprinių turinį iš perspektyvos ir padėti kitiems, dar tik planuojantiems krautis daiktus prieš ilgą kelionę.

Kuprinės

Pasiteisino idėja pirkti brangesnes, tačiau patikimų firmų kuprines. Mano didžioji buvo 70 litrų „Treksport Patagonia“, o mažoji – maždaug 30 litrų „Samsonite“. Žydrė ant nugaros tampė 60 litrų „Ferrino Voyage“, o mažąją kuprinę irgi rinkosi iš „Samsonite“, bet po Amazonės persigalvojo ir Ekvadore pakeitė ją į mažesnę 20 litrų kolumbietišką „Totto“. Šita pastaroji ir „pavedė“ – jau po pirmųjų savaičių pradėjo plyšti, tačiau sulopyta iškentė iki pabaigos. Kitos kuprinės veikė kaip bitutės: sagtys nesulūžo, užtrauktukai nepabiro, petnešos neišsitampė... Kitaip tariant, kuprinės puikiai atliko joms paskirtą užduotį, todėl nusipelnė mūsų rekomendacijos.

Nepasiteisino tai, kad jos buvo per didelės. Abiem būtų laisvai užtekę 50 litrų ar dar mažesnių kuprinių. Perkant norėjosi sutalpinti ten kuo daugiau, o keliaudami supratom, kad galvoti reikia atvirkščiai – stengtis susispausti į kuo mažesnį tūrį. Kad ir kokia ta kuprinė bus, norėsis prikrauti ją pilną, nes kuprinės sukurtos būti pilnos. Abu jautėme, kad ramia sąžine galėtume išmesti bent trečdalį su savimi tampomų daiktų, tačiau nevalingai juos nešiojome ir toliau, nes... jiems paprasčiausiai buvo vietos kuprinėse.

Rūbai

Pasiteisino Lietuvoje pirkti kokybiški rūbai. Netgi lietuvių gamintojų. Tarkime, kai iškylaujant Prancūzijos Gvianoje užklupo tikra Amazonės liūtis ir visi valties keleiviai peršlapo labiau nei kiaurai, vienintelis mano „Audimo“ švarkelis iš vidaus buvo sausas. Keli rūbai, kuriuos pasiėmėme išvykdami, sėkmingai grįžo namo gerokai panešioti, apsitrynę, tačiau vis dar tinkami dėvėti. Tuo tarpu pakeliui pirktus rūbus dažniausiai tekdavo mesti velniop po dviejų mėnesių, nes jie greitai tapdavo panašūs į suplyšusius bulvių maišus, o pirkti gerus turistinius rūbus Pietų Amerikoje kartais netgi būna brangiau, nei Lietuvoje. Mitas, kad geriau rūbus pirkti keliaujant, nei susirinkti juos dar būnant Lietuvoje, gerokai aptrupėjo.

Nepasiteisino pasiimtų rūbų kiekis. Jei planuojat ilgą kelionę, gerai įvertinkite klimato sąlygas, į kurias pateksite. Mes prisikrovėme į kuprines per daug šiltų rūbų. Jų pirmąjį pusmetį iš esmės nereikėjo, todėl tampėme megztukus tol, kol galiausiai neapsikentę dalį palikome viešbučiuose, o kitus išsiuntėme namo. Nepersistenkit. Jei planuojat per metų trukmės kelionę dukart palaipioti ant sniego, tikrai nereikia visą laiką tampytis žieminę striukę. Greičiausiai atėjus laikui ją bus galima išsinuomoti. Taip pat atkreipkit dėmesį į audinio kokybę: jeigu greitai glamžosi, susitepa ar neišgarina prakaito – net nevarkit, nes tas rūbas bus tikra rakštis kuprinėje.

Batai

Pasiteisino tai, kas patikrinta. Valdas dar Indijoje išbandė specialiai žygiams sukurtus „Adidas“ su „Gore-tex“. Pirko juos per išpardavimą rizikuodamas, nes prieš tai turėti „goreteksinai“ batai greitai užsikimšo ir tapo labai nemaloniu prakaito ir prasto kvapo kalėjimu. „Adidas“ istorija priešinga – lengvi ir patogūs, puikiai kvėpuojantys sportiniai batai, ant kurių prireikus netgi alpinistų kates galima užsidėti. Atlaikė Indiją, atlaikė Pietų Ameriką (tiesa, kairįjį teko nešti pas meistrelį Bolivijoje, bet paklijavo, susiuvo ir vėl kaip naujas), tikiu, kad dar nemažai atlaikys. Aukščiausios rekomendacijos! Žydrė gi pasirinko pamėgtą „Ecco“ prekės ženklą ir įsigijo „goreteksinius“ jako odos batus. Nebuvo pigūs, bet pravažiavo visą žemyną be jokių priekaištų, dabar toliau tarnauja Lietuvoje ir dar tikrai ne vieną šalį aplankys.

Nepasiteisino batų lipdukai. Žydrės "Ecco" sandalai su „plėštukais“ pradėjo kristi nuo kojų po pirmo normalaus žygelio po Venesuelos džiungles. Valdas irgi turėjo šiek tiek vargo su savo Venesueloje įsigytomis šlepetėmis. Dar rekomenduotume prieš įsigyjant batus atkreipti dėmesį į jų svorį, kompaktiškumą ir pagalvoti tris kartus, kur su jais vaikščiosite. Jeigu neplanuojate kopti į kalnus, tikriausiai jums nereikia sunkių kalnų batų? Nereikia persistengti su atsargomis. Kaip galiausiai paaiškėjo, mūsų kelionei visiškai užteko poros normalių sportinių žygio batų ir poros sandalų ar šlepečių.

Bus daugiau.

Valdas