Sekmadienio mokykla: Kūčios su rūgštele
Esame anksčiau pasakoję, kaip patekome į keistą reiškinį Tobago saloje, vadinamą „Sunday school“. Nesvarbu, kad idėjos įgyvendinimas buvo nekoks (daug turistų, besišlaistančių mažame, vienos gatvės kaimelyje ir kelios dešimtys girtų vietinių), bet pati idėja buvo gera: kiekvieną sekmadienį sušaukti muzikantus į vieną vietą, kur jie galėtų groti, o lankytojai – mokytis (groti, šokti ar dar ko nors). Taigi, mes skelbiame atidarytą mūsų „Sekmadienio mokyklą“, kurioje dalinsimės tuo, ko išmokome keliaudami.
Pamanėme, kad artėjant Kūčioms, pirmoji „pamokėlė“ galėtų būti kulinarinė. Tuo labiau, kad Žydrei lankant ispanų kalbos pamokas puikiame Cuzco mieste Peru kalnuose, pavyko išpešti iš savo mokytojos kažką daugiau nei tariamoji ispanų kalbos nuosaka. Tad Jūsų dėmesiui – mūsų abiejų mėgstamo peruietiško patiekalo „ceviche“ (arba, kaip mes ją praminėme – peruietiškos silkės) receptas. Beje, perspėjimas – patiekalas šaltas (kad jau silkė) ir rūgštokas (kad jau peruietiška).
Taigi. Mums reikės:
- Šviežios, baltos žuvies
- Citrinų sulčių (geriausia išspausti pačiam iš šviežių citrinų)
- Imbiero
- Čili pipiro
- Česnako
- Salotos lapo
- Svogūno (peruiečiai dažniausiai naudoja violetines svogūnų galvas)
- Saliero ir kalendros
Žuvies filė supjaustyti plonais gabaliukais (jie gali būti ir kiek didesni, bet būtinai ploni – kad kuo geriau įsigertų citrinų sultys). Žuvį apipilti cintrinų sultimis, taip, kad būtų apsemta. Palikti 30 minučių įsigerti.
Sumalti arba smulkiai sutarkuoti imbierą, česnaką ir čili pipirą (kiekį patys pasirinkite pagal skonį ir toleranciją aštrumui). Atskirame inde nedideliame vandens kiekyje pavirkite šiek tiek žuvies, kad vanduo įgautų žuvies skonio (peruiečiai dažnai virina žuvies galvą, na, bet jūs patys nuspręskite, tam tinka ir kita žuvies dalis), tuomet nukoškite, palikite tik sultinį. Į šį sultinį sukrėskite sumaltus prieskonius, šiek tiek druskos, smulkinto saliero ir kalendros. Išmaišykite.
Į lėkštę paklokite švarų salotos lapą, ant jo suformuokite žuvies kupstelį (žuvies gabaliukus išėmę iš citrinos sulčių). Užpilkite pravėsusiu sultiniu su prieskoniais. Kupstelio viršų apdėliokite pjaustytu svogūnu (svogūno galva pjaustoma ilgais plonais šiaudeliais). Beje, svogūno peruiečiai negaili, ir tai tikrai suteikia gero skonio „ceviche‘i“. Patiekalui paįvairinti peruiečiai šalia žuvies ant salotos lapo dar prideda virtų kukurūzų šaukštą ar kelis paprikos, pomidoro griežinėlius.
Mums „ceviche“ labai patiko, nors tiems, kurie jos neragavo, reikėtų nusiteikti kiek rūgštokam jos skoniui. Tame ir yra „ceviche“ skirtumas nuo lietuviškos silkės.
Tikimės, šis patiekalas paįvairins bent vieną lietuvišką Kūčių stalą.
Linkime Jums šiltų, jaukių, lietuviškų švenčių (su peruietiškais akcentais ar be jų). Žinokite, kad kai ragausime savo Kūčių „ceviche“ ar Kalėdų panetoną (peruietiškas saldumynas, iš pasakojimo panašus į šakotį, bet be šakų), mintyse būsime Lietuvoje, su Jumis visais ir siųsime Jums geros energijos srautus.
