Tarp Kazbeki ir Baku

Kagi, svepluojame toliau... Turime pusvalandi tarp Kazbeki ir Baku, tai uzsukome i interneto kavine Tbilisyje.

Siandien grizome is Kazbeki - tai kaimelis Kazbeki kalno papedeje (ir kalnas, ir kaimas turi ta pati varda), kur laisvai ganosi kiaules, karves ir zirgai, o laukiniai sunys taikiai prisliukina ir snukiu parodo is kur jiems turime istraukti maisto (suprask - is kuprines).

Kopeme i kalna, ant kurio stovi zavi baznytele ir is kurio  Kazbeki atrodo ranka pasiekiamas. Vaizdas buvo pavergiantis (maza jauki baznytele snieguotu virsuniu fone), todel be vargo praleidome toje idileje visa pusdieni. O grize turejome irodyti savo seimininkei, pas kuria gyvenome, kad esame geri sveciai ir galime suvalgyti kiek imanoma daugiau chinkaliu (tokiu gruzinisku koldunu didumo sulyg cepelinais).

Mes nesame tokie geri sveciai, nes suvalgome tik 3-5 chinkalius, tuo tarpu tikras gruzinas turi iveikti bent 10. O musu vairuotojas, kuris pametejo mus iki Tbilisio su pasididziavimu pasakojo, kad jo sunus sukerta po 30...

Tas vairuotojas papasakojo ir daugiau idomiu dalyku apie tai, koks turi buti tikras gruzinas (ir kaip jis turi savo moteri "arti prilaikyti"), bet apie tai - kituose irasuose bei pasakojimuose.

Nesinori praleisti traukinio i Baku, ypac kai taip sunkiai gavome vizas i Azerbaidzana... Irgi teks apie tai papasakoti kitasyk - galime tik pasakyti, kad jei ne rusu kalba ir tirada nuostabiu zodziu apie Azerbaidzana, dar dabar tikriausiai trintumes apie ju ambasada Tbilisyje. Ir stebetume kaip virs galvu skraido pasai su ispaustom vizom (tokiu budu jie kartais "isdalina" pasus).

Iki ;) 

ZL