Malonus laukimo jausmas

Malonus laukimo jausmas

Kišenėje – bilietas į Rygą, mintyse – elektroninis bilietas iš Rygos  į Tbilisį... Kaip šios svetainės bendraautorius Valdas mėgsta sakyti – nors ir kaip anksti pradedi laukti atostogų, jos vis tiek ateina netikėtai, kaip močiutės gimtadienis... :)

Nežinau kaip kitiems – man atostogų laukimas ir planavimas yra pusė kelionių džiaugsmo. Nusipirkti kelionę per agentūrą – tai prarasti visą tą džiaugsmą, kurį patiri ieškodamas informacijos apie šalį internete, skaitydamas kelionių knygas, planuodamas kelionės maršrutą.

Nuosavos kelionės planavimas leidžia „ištempti“ kelionės laiką nuo dviejų ar trijų savaičių (kiek pavyksta išsiderėti darbovietėje) iki 2-3 ar net daugiau mėnesių. O jei keliaujama 2 kartus per metus, tai, žiūrėk, bent jau mintyse po pasaulį sklandai beveik pusę metų. Ir tuomet šalta Lietuva ne tokia šalta...

Jei vakare lovoje geri karštą arbatą ir skaitai apie perinčius vėžlius Trinidado ir Tobago pakrantėse, argi gali būti šalta? :)

Malonumui pratęsti galima prisigalvoti ir daugiau triukų. Tai ne tik kelionių gido („Lonely planet“ ar kt.) skaitymas prieš miegą, bet ir informacijos paieška internete, susirašinėjimas su tos šalies gyventojais (per svetingumo klubus, tokius kaip hospitalityclub ar pan.), teminių knygų skaitymas, filmų peržiūra ir kt.

Pavyzdžiui, prieš 10 metų pirmą kartą pamačiau tokį daiktą kaip kelionės iškarpų sąsiuvinis. Pas mane viešėjo dvi fotografės iš Prancūzijos, kurios į Lietuvą atvyko kaip į karinę užduotį – informacijos apie šalį dar nebuvo pernelyg daug (o ir dabar tikriausiai nėra), tad jos pasitelkė visus sugebėjimus, kad surastų viską kas įmanoma. Ir... laikraščių iškarpas, ištraukas iš tekstų internete, naudingų institucijų bei žmonių kontaktus buvo suklijavę į vieną taip vadinamą kelionių iškarpų sąsiuvinį.

Vaizdelis apie Lietuvą buvo tikrai netikėtas – jis susidėliojo kaip mozaika iš straipsnių apie Ignalinos atominės elektrinės problematiką; panegiriškų pasakojimų turistams apie gražią gamtą (tame pačiame Ignalinos rajone); straipsnelių apie politines „komunistų“ ir „neokomunistų“ batalijas ir kitų keistų tekstų. Bet visgi tai buvo įdomi idėja kaip pačiam pasidaryti savo kelionių gidą, kurį dar po to galima pildyti dienoraščio įrašais.

Kitas malonus užsiėmimas laukiant kelionės – kalbos mokymasis. Yra tokia nuomonė – kam laužyti liežuvį svetimos kalbos mokymusi, jeigu svečioje šalyje dažnai žmonės pasiruošę padėti turistui ir kalba ne tik anglų, bet ir rusų ar net lietuvių kalbomis (pavyzdžiui, Egipte teko girdėti pasvarstymus iš vietinio prekeivio apie tai, ar Paksas kaltas ar nekaltas – visa tai lietuvių kalba!).

Na, nesimokome ir mes visų svetimos kalbos pagrindų, nekalame vadovėlių. Tiesiog išmokstame kelias ar keliolika mandagumo frazių – laba diena, ačiū, šiandien graži diena, tu esi mūsų draugas, ar turi žiebtuvėlį (nors abu nerūkome), dar du alaus, labai skanus maistas... ir panašiai... Reikiamu metu (kai niekas to nesitikėdavo) panaudotos frazės duodavo neprognozuotai gerų rezultatų ir nuspalvindavo kelionės įspūdžius netikėtomis spalvomis.

Kiekvienas turi savus ruošimosi kelionei ritualus. Ir nėra nė vieno vienareikšmiškai teisingo ar klaidingo. Mums smagu pratęsti kelionės malonumą ir mes kviestume tai daryti ir Jus :) Jeigu turite savų, gerai veikiančių „receptų“, pasidalinkite jais su mumis! :)

O mes šį sekmadienį paliksime trumpam rudenišką Lietuvą ir skrisime į nemažiau rudenišką (kaip pasakoja orų prognozės) Gruziją. Tikimės, bus malonu!

ŽL