dienoraštis

Įsipareigojome informuoti jus ne tik apie keliavmo smagumus, bet kad pernelyg saldu nebūtų – ir apie druską bei pipiriukus, kuriais pagardinta mūsų kelionė. Pirmasis tekstas šia tema buvo skirtas gyvūnėliams, su kuriais tenka taikstytis keliaujant, kuprinės diržų kamuojamiems pečiams ir kitiems sveikatos negalavimams. Na, o šis tekstas dedikuojamas techniniams nesklandumams.

Ko tik neprisigalvoja trinidadiečiai ir tobagiečiai, kurdami šukuosenas! Matėme jų visokiausių: vienas nešioja kelius siekiančius dredus, kitas iš dredų ant galvos suformuoja kelmą primenantį derinį, o moterys dažniausiai puošiasi gausiomis kasytėmis. Mano plaukų likučiai dredams mazgyti nėra parankūs, o štai Žydrė gimtadienio proga pasiryžo trijų valandų eksperimentui.

Tobago provincijoje susidaro toks įspūdis, kad visos moterys aria bandydamos išlaikyti šeimą, o vyrai tuo tarpu, švelniai tariant, poilsiauja. Apeiname kelias nakvynės vietas ir dėl kainos beveik visada kalbamės su moterimis. Vėliau tas pačias moteris matome vadovaujančias pakrantės restoranams. O ką vyrai? Vyrai tuo tarpu rūko žolę ir sako praeiviams: „Ye, man!“

Tikriausiai šiandien ryte vėl neskubėsime keltis, nebent būtume suplanavę kokią išvyką į purvo vulkanų teritoriją ar ibių žvalgytuves. Kad ir kaip ten bus, vakare rasime progą prisėsti jaukioje kavinėje ir pakelti kokio nors gėrimo taures į Žydrės sveikatą.

Guirijos miestelyje, iš kurio keliama į Trinidadą ir Tobagą, turėjome puikią progą pamatyti nacionalines krepšinio varžybas. Tiesa, per televizorių, bet emocijų buvo pakankamai – jau trečio kėlinio pradžioje skrandį sutraukė isteriškas juokas.

Tą naktį, kai Lietuvoje laikas buvo pasuktas valandą į priekį, nemiegojau nė truputėlio. Šiek tiek žiūrėjau televizorių (rodė „Draugų“ pirmojo sezono paskutines serijas), po to daug rašiau, nes už lango nenutylanti muzika ir apgirtusių miestiečių sapaliojimai neleido atsipalaiduoti ir užmigti. Tačiau bėda ne čia.

Kad neatrodytų, jog mūsų gyvenimas cukrumi barstytas ir sūriu jūros vandeniu nulaistytas, pateikiame ir daugelio iki šiol nutikusių blogybių santrauką. Kaip sakoma, padės pilną paveiksliuką susidėlioti.

Šiandien – kelios akimirkos iš Santa Fe paplūdimių be papildomų komentarų. Akims paganyti, trumpai pertraukėlei susikurti ir keliems baltojo pavydo kūneliams pasigaminti. :)

Papasakosime apie vieną smagų nutikimą Velykų sekmadienio vakare, kurio liudininkais tapome mes, kartu su kaimynystėje gyvenančiais belgais. Tačiau pirmiausiai turėsite atspėti mįslę – ką daro tas vyriokas nuotraukoje?

Atvykdami į Karakasą kažkiek bijojome. Žiniasklaidoje pilna nuostatų, kad tai miestas su pavojingiausiomis gatvėmis, aršiausiais vagimis ir užpuolikais. Yra tiesos – čia pilna rajonų, į kuriuos geriau nekišti nosies. Tačiau kai atrandi savo kampą šiame dūzgiančiame mieste, supranti, kad gyvenimas čia daug įvairesnis, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.