dienoraštis

Gaila, kad lietuviai dar nesugalvojo atitikmens tarptautiniam klajoklio apibūdinimui “backpacker” (angl. “backpack” – kuprinė). Mes vadiname šiuos žmones kuprinukais – tai keliautojai, turizmo agentūrų paslaugas iškeitę į kelionės knygą ar tiesiog nuojautą. Jų turtas telpa į keliasdešimties litrų kuprinę ant nugaros, jie keliauja lėtai, taupiai ir įdomiai. Tačiau ir kuprinukų įpročiai keičiasi, sukurdami naujus terminus. Vienas iš jų – flashpackeris.

Keturios daiktų prikimštos kuprinės, kurias tampėme ant pečių per visą kelionę. Vienus iš tų daiktų ir vėl imtume, jei keliautume Pietų Amerikon, o štai kitus tikrai paliktume namie. Per kelis įrašus pabandysim apžvelgti savo kuprinių turinį iš perspektyvos ir padėti kitiems, dar tik planuojantiems krautis daiktus prieš ilgą kelionę.

Pasklaidome kartais kelionių agentūrų puslapius internete ir ypač krinta į akis pasiūlymai nuvykti į tokias Pietų Amerikos šalis, kaip Peru. Tai, kad mėnesio kelionę yra bandoma suspausti į dvi savaites, dar nieko baisaus, ne visi gi turi daugiau laiko. Bet kai pamatai kainų eilutes… Ne, geriau nematyti.

Galvojat, kad mes grįžę tik sėdim, pilvukus vartom ir kitiems keliautojams nepadedam? Anaiptol, jau keliems kolegoms, išsiruošusiems į Pietų Ameriką ir turėjusiems klausimų, bandėme padėti. Kol kas niekas nesiskundė. Klausimai kartais yra linkę kartotis, todėl nusprendėme juos paviešinti. Galbūt bus naudinga ir tiems, kuriems mintys apie kelionę Pietų Amerikon seniai kirbėjo, tik paklaust neprisiruošėt.

Kai pradėjome crossroad.lt projektą, nesitikėjome, kad pajėgsime jį plėtoti ir vystyti taip ilgai. Ką gi, svetainė jau pradėjo skaičiuoti trečius metus, be specialių pastangų yra gana neblogai užsirekomendavusi google ir kasdien sulaukia kelių dešimčių ar net šimtų skaitytojų. Galbūt tai nėra daug, tačiau mes niekad specialiai nesistengėme didinti jų skaičiaus. Mūsų tikslas yra kurti turinį, kuris būtų jums įdomus. Ta kryptimi mes dar žadame nemažai padirbėti.

Kai keliaujant ateina laikas pailsėti, gali traukti palapinę arba ieškoti kokio svetingumo klubo narių, kurie galėtų tave priimti nakvynei. Tačiau galėdamas šiek tiek investuoti į savo miegą, Pietų Amerikoje nesunkiai susirasi kokį pigų viešbutuką. Daug sunkiau bus nepaklysti tarp įvairiausių nakvynės vietų pavadinimų. Čia – trumpas gidas iš mūsų patirties.

Gal kam nors Naujųjų metų sutikimas išugdė nepakantumą alkoholiniams gėrimams. Gal šie piliečiai pasižadėjo šiais metais „daugiau niekada niekada“... Kitiems siūlome pasigaminti populiarų peruietišką kokteilį „Pisco Sour“. Jei buvote Peru, tikriausiai jūsų kelionė neapsiėjo be šio gaivaus, bet kartu ir “pritrenkiančio” gėrimo.

Šie metai buvo išskirtiniai. Dar niekad per dvylika mėnesių nesame nuveikę tiek daug įdomių dalykų. 2008-ieji tapo tarsi naujo gyvenimo pradžia. Galbūt skamba banaliai, tačiau tokio gyvenimo su kuprinėmis, bėgančiais keliais ir paso puslapius negailestingai marginančiomis žymomis dar nesame patyrę.

Iš esmės, kelionė susideda iš penkių dalykų: maistas, nakvynė, judėjimas, veiksmas, pirkiniai. Kiekvienas dalykas gali kainuoti brangiai, bet galima rasti ir alternatyvų.

Esame anksčiau pasakoję, kaip patekome į keistą reiškinį Tobago saloje, vadinamą „Sunday school“. Nesvarbu, kad idėjos įgyvendinimas buvo nekoks (daug turistų, besišlaistančių mažame, vienos gatvės kaimelyje ir kelios dešimtys girtų vietinių), bet pati idėja buvo gera: kiekvieną sekmadienį sušaukti muzikantus į vieną vietą, kur jie galėtų groti, o lankytojai – mokytis (groti, šokti ar dar ko nors). Taigi, mes skelbiame atidarytą mūsų „Sekmadienio mokyklą“, kurioje dalinsimės tuo, ko išmokome keliaudami.