dienoraštis

Įsipareigojome informuoti jus ne tik apie keliavmo smagumus, bet kad pernelyg saldu nebūtų – ir apie druską bei pipiriukus, kuriais pagardinta mūsų kelionė. Pirmasis tekstas šia tema buvo skirtas gyvūnėliams, su kuriais tenka taikstytis keliaujant, kuprinės diržų kamuojamiems pečiams ir kitiems sveikatos negalavimams. Na, o šis tekstas dedikuojamas techniniams nesklandumams.

Paskutinės dienos Trinidade ir Tobage priminė malonų bėgimą. Grįžome iš Tobago salos į pavojingają valstybės sostinę Port of Spain, iš kurios kasdien nuvykdavome vis į kitą šalies kampą. Taip aplankėme beveik visas dėmesio vertas šalies vietas ir pasukome atgal, Venesuelos link.

Galbūt kada nors ateityje Trinidado ir Tobago futbolininkai taršys kailį bet kurios šalies žvaigždėms, tačiau dabar tai tik stiprių mėgėjų rinktinė, galinti netikėtai iššauti pasaulio čempionate, tačiau netrukus labai silpnai sužaisti su artimiausiais kaimynais. Stebime vietines futbolo varžybas.

Dvi nedidelės salos greta Pietų Amerikos žemyno tapo mums išganymu ir nauju išbandymu. Praleidome Trinidade ir Tobage lygiai dvi savaites, tad paskirstėme jas panašiai – savaitė trejybei (Trinidad) ir savaitė tabakui (Tobago).

Vos tik susitarėme su mūsų nuomuojamos sodybos šeimininke Margaret dėl nuomos, ji iškart mus perspėjo: rytoj netrukdykit, rytoj aš dėkosiu ir melsiuosi Jėzui. „Turit bažnyčią?“ – naiviai klausiam, pamiršę apie šių šalių gyventojams būdingą religingumą. „Turim“, - atsako Margaret ir įkalba mus sekmadienį apsilankyti mišiose.

Su anksčiau minėtais belgais susiklijavome iš esmės dėl galimybės kartu nuomotis automobilį keliaujant po Trinidadą ir Tobagą. Vėliau planai kiek pasikeitė, tačiau automobilį mes vis tiek išsinuomavome ir per parą apvažiavome beveik visą Tobago salą.

Ko tik neprisigalvoja trinidadiečiai ir tobagiečiai, kurdami šukuosenas! Matėme jų visokiausių: vienas nešioja kelius siekiančius dredus, kitas iš dredų ant galvos suformuoja kelmą primenantį derinį, o moterys dažniausiai puošiasi gausiomis kasytėmis. Mano plaukų likučiai dredams mazgyti nėra parankūs, o štai Žydrė gimtadienio proga pasiryžo trijų valandų eksperimentui.

Kas iš jūsų linkėjo, kad gimtadienis būtų įspūdingiausias iš visų sutiktų? Tai va... linkėjimai išsipildė :) Gimtadienio rytą Valdas kaip niekada iki šiol, man begeriant kavą, tą laiką išnaudojo ne devintam sapnui susapnuoti, o išslinko į viešbučio fojė ir suorganizavo mums abiems išvyką į pajūrį perinčių vėžlių žiūrėti.

Tobago provincijoje susidaro toks įspūdis, kad visos moterys aria bandydamos išlaikyti šeimą, o vyrai tuo tarpu, švelniai tariant, poilsiauja. Apeiname kelias nakvynės vietas ir dėl kainos beveik visada kalbamės su moterimis. Vėliau tas pačias moteris matome vadovaujančias pakrantės restoranams. O ką vyrai? Vyrai tuo tarpu rūko žolę ir sako praeiviams: „Ye, man!“

Tikriausiai šiandien ryte vėl neskubėsime keltis, nebent būtume suplanavę kokią išvyką į purvo vulkanų teritoriją ar ibių žvalgytuves. Kad ir kaip ten bus, vakare rasime progą prisėsti jaukioje kavinėje ir pakelti kokio nors gėrimo taures į Žydrės sveikatą.