dienoraštis
Naujas kelionių projektas - www.latinotravel.lt (14)
Pertrauksiu pasakojimų seriją iš Centrinės Amerikos ir pristatysiu naują mano kelionių projektą www.latinotravel.lt, kuris, tikiuosi, padės keliauti ir jums!
Meksika: spalvotas pasaulis (28)
Važiavau taksi, vairuotojas su meile pasakojo apie miestą, kurį gyvenime mačiau pirmą kartą. Apie jį ir mano kelionių gidas nedaug terašo. Esą, kolonijinis, ir tiek žinių. Tačiau prieš akis skleidėsi spalvotos gatvės, aikštėse šurmuliavo žmonės. Kvepėjo skaniu gatvės maistu. Ir man tai patiko.
Meksika: 50-oji šalis mano sąskaitoje! (34)
Taip jau sutapo, kad Meksika, į kurią įvažiavau iš karto po ypatingų nuotykių Belize, buvo 50-oji šalis mano klajonių istorijoje. Tikrai puiki šalis tokiam jubiliejui! :) Na, ir tikiuosi, kad šis jubiliejus bus ne paskutinis. Juk taip smagu būtų šaukti kada nors kaip per krepšinio rungtynes – šimtas, šimtas! ;)
Viena Belize: nuostabūs paplūdimiai, atsipalaidavę gyventojai ir... saugumo pamokos (11)
Valdui išvažiavus, likau Centrinėje Amerikoje viena. Nuo šiol crossroad‘e keli likę mano tekstai jau bus apie individualiai besiblaškančios, „nepriklausomos ir savarankiškos“ merginos klajones. Ir negali sakyti, kad taip geriau ar blogiau. Tiesiog yra kaip yra. Gal kažkuriais kelionės ruožais mano keliai susieis su kitais pakeleiviais, bet po to ir vėl išsiskirs, ir nors keliaujantis žmogus niekada nebūna vienas tiesiogine prasme, visgi ateina momentai, kai jam reikia paramos, ir jos nėra. Tai paaiškės atvažiavus į nuostabią šalį Belizą.
Gvatemala: Tikalis – džiunglėse slypintis majų civilizacijos perlas (22)
Po vandens malonumų Hondūre buvo smagu vėl grįžti į Gvatemalą, pailsėjusiems ir „atmirkusiems“. Gvatemala ir vėl pasitiko dulkinais keliais, nuolat pro šalį zujančiais autobusais (pilnais vietinių indėnų ir jų spalvingų ryšulių), maisto kvapais kiekvienoje kad ir mažiausioje gatvėje ir margomis spalvomis.
Hondūras: Panerti į Utilą (17)
Būtų galima rašyti – „panerti į Karibų gelmes prie Utilos miestelio“, taip gal būtų gramatiškai tiksliau. Bet esmę labiau atspindi šis negramatiškas „panerti į Utilą“. Nes nardymas Utiloje reiškia ne tik nardymą Karibų jūroje, kur jūs matysite nuostabius koralus, spalvingas žuvis, galbūt net ryklius... Nardymas Utiloje taip pat reiškia visišką pasinėrimą į to miestelio ritmą ir šarmą. O to šarmo Utila turi per akis, nors iš pirmo žvilgsnio ji gali pasirodyti paprastas miestukas...
Trys pabėgimo savaitės: kelias iki Utilos (II dalis) (12)
Maloni moteris Gvatemalos oro uosto turizmo biure niekaip nesuprato, kokių velnių aš nevažiuoju tiesiai į Antigvą? Kokie 99 proc. turistų iš pilko, pavojingo ir didelio Gvatemala Sičio iškart vykdavo į greta esančią senąją sostinę Antigvą. Būtų tas pats, jeigu visi atvykę į Vilnių iškart pultų važiuoti į Trakus. Tiesa, pas mus kitaip, Vilniuje irgi yra į ką pažiūrėti ir ką nuveikti, o štai Gvatemala Sitis arba tiesiog Guate – visiškai neįkvepianti vieta. Bent jau tokį įspūdį susidarau su taksistu lėkdamas kvadratinėmis gatvėmis į Rytinę autobusų stotį.
Trys pabėgimo savaitės: pabėgti nėra taip lengva (I dalis) (14)
Žydrė fiziškai jau namuose, tačiau crossroad.lt ji vis dar keliauja ir netrukus susitiks su manimi Hondūre. Todėl perimu įrašų vadžias ir per artimiausius kelis tekstus papasakosiu, ką paprastas biuro darbuotojas iš Lietuvos gali patirti, jeigu netyčia ištrūktų iš savo biuro trim savaitėm. Jokių kelionių agentūrų, jokio išankstinio plano ir netgi jokių konkrečių minčių, ką norėtųsi pamatyti per atostogas. Tik viena svajonė – nardymas. Galbūt. Ir iš anksto atsiprašau – šiame tekste nuotraukų nebus.
Nikaragva: nuotykiai salose (20)
Išsiskirsčius šauniai keliautojų kompanijai, ir vėl stojau ant kelio viena. Buvo kiek liūdna apleisti perpildytus „dormo“ stiliaus kambarius su netvarkingai išmėtytais čiužiniais ant grindų. Atrodė, kad bent kuriam laikui baigėsi bendri vakarienių gaminimai, sėdėjimai kieme prie bendro stalo ar alaus gurkšnojimas paplūdimyje. Tad ant kelio stojau apimta kiek melancholiškos nuotaikos – nepaisant to, pasigavau pirmą transporto priemonę, vežančią link miestelio, iš kurio keltai nugabena keleivius į Ometepe salą.
Nikaragva: nuotykiai Vakarų pakrantėje (21)
Jau rašiau apie vieną Centrinės Amerikos šalį – Salvadorą, kad ten puikus maistas ir nuostabūs žmonės? Tai dabar pamirškit. Įvažiuoji į Nikaragvą, ir supranti, kad čia žmonės gal net dar nuostabesni, o maistas dar geresnis. Todėl iš anksto atsiprašau, kad čia nelipau į jokius vulkanus ir gamtos daug neatradinėjau – Nikaragvoje mane įtraukė bendravimas su vietiniais ir ne mažiau įdomūs pašnekesiai su kitais keliautojais.

